Netinkamai tvarkomos pavojingos atliekos kelia pavojų gamtai ir žmogui. Dažnai gyventojai nė neįtaria, kad į atliekų maišelį išmestas nebereikalingas daiktas gali sukelti grėsmę. Kokios buityje susidarančios atliekos priskiriamos prie pavojingų? Rajono ekologas Darutis Krivas sako, jog tai nėra kažkas neįprasto, kaip neretai pagalvojama išgirdus „pavojingų atliekų“ terminą.
Pavojai
Pasak ekologo, pavojingos atliekos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Todėl labai svarbu tokias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto. Esminis būdas išvengti problemų, susijusių su buities pavojingomis atliekomis, – naudoti mažiau toksiškus gaminius. Nepavojingi pakaitalai egzistuoja daugeliui išvardintų pavojingų produktų. Pavyzdžiui, vietoj cheminių valiklių rekomenduojama naudoti „žaliuosius“ produktus, nekenkiančius gamtai ir sveikatai: sodą, citrinos rūgštį, actą.
Prie pavojingų atliekų kategorijos priskiriami visiems gerai žinomi galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, naudotos padangos ir kt.
Litras alyvos – pusė hektaro užterštos žemės
Aplaidus pavojingų atliekų tvarkymas gresia dideliais pavojais gamtai ir žmogui. Išpiltas 1 litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės, o alyva, patekusi į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. Į dirvožemį patekusi alyva išskiria įvairius cheminius elementus, kurie kenkia žmogaus ir gyvūnų sveikatai: teršaluose esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus.
Netinkamai išmestos baterijos – ypač didelė žala aplinkai ir gamtai. Iš baterijų į aplinką patenkantys sunkieji metalai, rūgštys, toksinės medžiagos daro neigiamą, negrįžtamai didžiulį poveikį aplinkai. Ypač pavojingi juose esantys sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris, kadmis. Patekę į mus supančią gamtą, jie tampa įvairių sunkių susirgimų priežastimi.
Gyvsidabris – mirtinas nuodas
Gyvsidabrio turinčios atliekos (dienos šviesos lempos, baterijos, termometrai, žemės ūkyje naudojami chemikalai, pesticidai) yra toksiškos visoms gyvybės formoms. Ypač pavojinga įkvėpti gyvsidabrio garų. Kvėpuojant gyvsidabrio garais, šis per plaučius patenka į kraują, jungiasi su baltymais, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Dažniausi fiksuojami susirgimai: mažakraujystė, plaučių ir inkstų ligos, odos uždegimai, metalo prieskoniai, skausmai pilve, nenoras valgyti, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, troškulys, svorio mažėjimas, galvos skausmai. Sunkūs apsinuodijimai gali baigtis mirtimi.
Mirtina gyvsidabrio dozė gali būti 10–20 mg/kub. m (vieno medicininio termometro!) išbuvus žmogui uždaroje 100–200 kub. m tūrio patalpoje nuo 3 valandų iki 3 parų.
Gyvsidabris, esantis vienoje liuminescencinėje lempoje (100–120 mg), visiškai išgaravęs gali užteršti iki atmosferoje leistinų ribinių koncentracijų (0,0003 mg/kub. m) – iki 333 333–400 000 kub. m tūrio hermetišką patalpą, o iki darbo zonoje leistinų ribų vienkartinių koncentracijų (0,01 mg/kub. m) – 10–12 tūkst. kub. m tūrio patalpą.
Kaip tvarkyti?
D. Krivas dar kartą gyventojams primena, jog pavojingų atliekų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius: jas reikia pristatyti į artimiausią pavojingų atliekų priėmimo punktą.
Pavojingos atliekos priimamos AB „Rokiškio komunalininkas“ (Nepriklausomybės a. 12A) ir Rokiškio stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėje (K. Donelaičio g. 16).
AB „Rokiškio komunalininkas“ 2015 m. sausio–spalio mėn. surinko buityje susidarančių pavojingų atliekų:
liuminescencinių lempų – 35 kg;
panaudotos alyvos – 60 kg;
dažų atliekų – 30 kg;
atliekų, kuriose yra gyvsidabrio – 7 kg.
Rokiškio stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė 2015 m. sausio–spalio mėn. surinko:
liuminescencinių lempų – 0,10 t;
dažų, rašalo, klijų ir dervos, kuriuose yra pavojingų medžiagų – 0,27 t;
tepalinės alyvos – 0,128 t;
gyvsidabrio atliekų – 0,016 t;
baterijų ir akumuliatorių – 0,002 t;
tepalų filtrų – 0,010 t;
asbesto turinčių atliekų – 141 t.
GR inform.
