Jei nežinai savo praeities, tau nėra kelio ateitin. Šią mintį istorikas dr. Kęstutis Gecevičius išsiveža į tarptautinį renginį Rumunijoje, kurio temų herojė – Livija Dimšienė Majoresku, buvusi Ilzenbergo dvaro (Rokiškio r.) valdytoja. Apie šią itin žinomo Rumunijos visuomenės veikėjo, premjero Tito Livijaus Majoresku dukrą ir Ilzenbergo dvarą dr. K.Gecevičius istorinėmis žiniomis dalinsis su simpoziumo „Karo aukos: lenkų pabėgėliai ir grafienė Livija Dimšienė Majoresku“, kuris rengiamas Campulungo mieste rugsėjo 1-3 dienomis totalitarizmo aukoms atminti.
Vienas iš knygos „Lietuvos istorijos ženklai: Ilzenbergo dvaras 1515-2015” autorių dr. K.Gecevičius tarptautinio renginio dalyviams papasakos, jog beveik visas žymios Rumunijos Majoresku giminės atstovės Livijos gyvenimas Lietuvoje yra susijęs su Ilzenbergo dvaru. Šis dvaras turi daug simbolinių reikšmių ne tik lietuviams, bet ir latviams, rumunams, lenkams, vokiečiams. Dvaro vietovė tartum simbolizuoja giminingų lietuvių ir latvių tautų ryšį. Ilzenbergas įsikūręs prie pat sienos su Latvija tarp dviejų ežerų – Apvalaso ir Ilgio. Pirmasis savo krantų linijomis primena Lietuvos kontūrus, o antrasis, kurio viduriu ir išvesta valstybinė siena, – Latvijos.
Atsiminimuose apie Liviją sakoma, kad ji turėjo puikų balsą, gražiai grojo pianinu, mokėjo rusų, lenkų, prancūzų, anglų, vokiečių kalbas, o lietuviškai kalbėjo silpnai. Kaip rašo rumunų istorikas Vasile Docea, 24 metų Livija Majoresku buvo karalienės Elžbietos freilina Rumunijos karaliaus Karolio I (1866 – 1914) dvare. Su inžinieriumi Lietuvos lenkų bajoru Eugenijumi Dimša ji susipažino Vokietijoje, susituokė, susilaukė trijų dukterų.
T. L. Majoresku (1840-1917 m.), Ilzenbergo dvarininkės Livijos Dimšienės tėvas, laikomas vienu iškiliausių Rumunijos intelektualų. Jis buvo įtakingiausios šalies politinės organizacijos „Junimea“ steigėjas. Nuo 1874 m. iki 1914 m. ėjo aukštas pareigas Rumunijos vyriausybėje – buvo švietimo ministru, užsienio reikalų ministru bei ministru pirmininku. lzenbergo dvare jis apsilankė 1901 metais. Tada jis išvydo ir abi savo anūkes Dimšaites: Janiną Klarą ir Liviją Emiliją (jauniausioji Dimšų dukra Eugenija mirė sulaukusi vos trejų metukų).
1940 m. Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą ir pradėjo šalies sovietizaciją. Dvarai buvo konfiskuoti, o dvarininkams grėsė tremtis. Livija su dukromis išvyko į gimtinę, kur mirė 1946 m. ir buvo palaidota Majoresku šeimos kape šalia tėvo Titu Serban Voda (Belu) kapinėse Bukarešte.
Visa ši istorija išaiškėjo, kai Ilzenbergo dvarą 2003 m. naujam gyvenimui prikėlė dvarvietę atstatęs ir modernų biodinaminiais pagrindais veikiantį biodinaminį ūkį jame įkūręs verslininkas Vaidas Barakauskas.
„Rekonstruodami Ilzenbergo dvarvietę su rūmais, ūkiniais pastatais, parku, sodu ir kita infrastruktūra, stengiamės atkurti autentišką jos išvaizdą ir atmosferą. Kadangi viena paskutinių valdytojų buvo kilusi iš Rumunijos, manome, kad ji savo pėdsaką paliko ne tik dvaro valdyme, bet ir dvaro pastatuose. Neabejoju, šis pėdsakas bus įdomus ne tik į Lietuvą atklystantiems rumunams, bet ir lietuviams“, – sakė V. Barakauskas.
Simpoziume o ne simoziume turbut 😉