Iš ramios padangės – į aviacijos aukštumas

„Jei būčiau kūręs asmeninę verslo įmonę, galbūt tada viskas būtų vykę daug sunkiau“

J. Stankūnas gimė 1949 m. balandžio 11 d. Pakenės (dabar Pakriaunio) kaime, 1967 m. baigė Kriaunų vidurinę mokyklą, vėliau studijavo civilinės aviacijos mokykloje Krivyj Rihe (Ukraina), Vilniaus inžineriniame statybos institute ir įgijo radioelektronikos specialybę ir pasiliko jame – dirbo mokslinį bei pedagoginį darbą.

Būtent jis 1993 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įkūrė Antano Gustaičio aviacijos institutą ir iki 2016 m. jam vadovavo. Instituto įkūrimui reikėjo titaniškų pastangų, juk teko sukurti ne tik teorinio ir praktinio aviacijos specialistų rengimo infrastruktūrą, kovoti dėl finansavimo suteikimo, ruošti medžiagą ir dalyvauti daugybėje posėdžių Seime, Vyriausybėje, įvairiose ministerijose, bet ir nekart apginti nacionalinės aukštosios aviacijos mokyklos likimą ir gyvybingumą.

„Kuriant institutą, (…) teko susidurti su įvairiais žmonėmis – abejingais, įpareigotais ir  suinteresuotais. Pastarųjų sutikau mažiausiai, bet jie padėjo įgyvendinti esminius uždavinius. Žmonės greitai pajunta, ar jų prašoma asmeniškai dėl savęs, ar dėl aukšto bendro tikslo. Mes šiais laikais galbūt nutolome nuo patriotizmo, galbūt žodžiai „Tėvynės labui“ atrodo juokingi. Žinoma, siekdamas sukurti nacionalinę aukštąją aviacijos mokyklą, patyriau daug sunkių akimirkų, tačiau, esu įsitikinęs, jei būčiau kūręs asmeninę verslo įmonę, galbūt tada viskas būtų vykę daug sunkiau“, – yra kalbėjęs prof. J. Stankūnas. Jis svajojo, kad aviacijos studijų absolventai pajustų tą jaudulį, kurį pajunta dėstytojas, spausdamas ranką išlydimam studentui; tą ypatingą momentą, kuris jaudina pilotą prieš startą kilimo tako pradžioje; kurį jaučia skrydžių vadovas, siųsdamas į eterį trumpą frazę: „Kilti leidžiu…“

Apie didžiausią Lietuvos kapitalą

Profesorius buvo nusibrėžęs ilgametį savo darbo tikslą – siekti, kad būsimieji aviatoriai turėtų ateitį studijuodami Lietuvoje ir puoselėtų garbingas Lietuvos aviacijos tradicijas.  Jo manymu, aviacija yra mūsų tautinis pasididžiavimas, savotiškas kovos už laisvę būdas, kaip ir kažkada „Žalgirio“ kovos, kurios nebuvo vien tik paprastos sporto varžybos. Taip ir aviacija suburia ir uždega lietuvių širdis.

Jis teigė manąs, jog investicijos į aviacijos mokslą šaliai atsiperka ir atsipirks: „Mes neturime rūdos, naftos, kitų išteklių. Didžiausias Lietuvos kapitalas – žmogiškieji resursai, aukštos kvalifikacijos specialistai. Aukštosios technologijos aviacijoje tampa niekuo, jei šalia nėra gerą išsilavinimą turinčių žmonių.“

Lietuvos mokslo premijos laureatas, žinomas pasaulyje

J. Stankūnas atstovavo VGTU daugelyje Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, Lietuvai atstovavo tarptautinėse organizacijose: buvo Lietuvos atstovas Europos aeronautikos tyrimų patariamojoje taryboje (ACARE), ES aeronautikos technologijų platformoje ir Europos kosmoso agentūroje (ESA). Taip pat buvo ACARE Generalinės asamblėjos narys įvairių tarptautinių ir kitų šalių aeronautikos ir transporto mokslinių tyrimų bei mokymo vertinimo komisijų ekspertas.

Jis paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių, yra parašęs mokslinių knygų ir vadovėlių. Dirbdamas su kolegomis, padarė 14 išradimų, kurie visi susiję su kosmosui skirta radiotechnika.  Už darbų ciklą „Plačiajuosčiai elektroniniai įtaisai informacijos apdorojimo sistemoms. Teorija, modeliavimas ir taikymas (1981–1996 m.)“ kartu su komanda 1997 m. buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija technikos srityje. Vadovavo ir dalyvavo daugiau nei 30 nacionalinių ir tarptautinių mokslo projektų, buvo recenzuojamų aviacijos srities mokslo žurnalų „Aviation“,  „Aviacijos technologijos“ vyriausiasis redaktorius, daugelio įvairiose šalyse leidžiamų šios srities žurnalų redkolegijų narys.

J. Stankūnas apdovanotas ne tik Lietuvos mokslo premija, bet ir Dariaus ir Girėno medaliu (2000), Šv. Stanislovo ordino Komandoro kryžiumi (2005), Antano Gustaičio medaliu už nuopelnus ugdant Lietuvos aviaciją (2010), Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karo lakūno garbės ženklu „Plieno sparnai“ (2013), I laipsnio VGTU garbės ženklu (2016), LR Vyriausybės, įvairių ministerijų ir Lietuvos kariuomenės garbės raštais bei padėkomis. Jam suteikti VGTU Profesoriaus emerito (2014) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo „Profesijos riterio“ vardai (2018).

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“