Tam įtakos turėjo ankstyvas, tačiau vėsus pavasaris. Pasak J. Mikalkevičiaus, žolei augti būtina visą parą, palankiausia 15–18 laipsnių temperatūra. Naktį būdavo 2–3 laipsniai šilumos, nuo vidurdienio pakildavo iki 18 laipsnių. Tokia temperatūra išsilaikydavo bent iki 17 val., vėliau vėl nukrisdavo. Taigi augimui būdavo skirtos tik 5 val., be to, trūko drėgmės. „Žolėje galėjai centus iš kišenės pasėti ir susirinkti – tokia reta buvo. Panašiai nuo birželio vidurio naktys atšilo, žolė per parą šoktelėdavo bent 10 cm. Dabar šitas žolynas suaugęs, ankstyvos retos smilgos kiek šviesesnės, bet jų mažai tėra, tad pašarų kokybės negadina. Apatinė žolė vešli, tinkama pašarui“, – teigė bendrovės vadovas.
Bendrovė ruošia sausą pašarą ir šienainį. Kadangi gyvulininkyste neužsiima, savo produkciją parduoda. „Pardavinėdavome vietoje, problemų dėl realizavimo nekildavo, nebent šįmet bus prasčiau. Pusę mūsų produkcijos įsigyja smulkesni ūkininkai, laikantys apie 10 karvių ir mažiau. Apie 200 rulonų pašarų kasmet išsiveža vienas Anykščių rajono ūkininkas. Prieš keletą metų Lenkijoje buvo prasta padėtis su pašarais, tad lenkai prisikrovė net 10 furgonų. Šiuo metu šienainio rulono savikaina artėja prie 20 eurų“, -– pasakojo J. Mikalkevičius.
Pasak jo, apskritai darbų mažėja, nes daug kas daroma centralizuotai, todėl „Misingis“ pagelbėja ir tiems, kurie neturi savos technikos ar padargų: suaria, kultivuoja, nušienauja, suka rulonus. Jų paslaugų prireikia norint išsiurbti nuotekas. Taip pat atliekami tekinimo ir suvirinimo darbai.
