Trys specialistai ir nauja paslauga
Rokiškio rajono ligoninėje atliekami išsamūs gastroenterologiniai tyrimai. Šioje srityje darbuojasi trys specialistai: anesteziologas-reanimatologas Dmitrijus Charčenko, gastroenterologė Irma Pipikienė ir infektologė Filomena Čerškuvienė.
„Gastroenterologija yra viena iš tų sričių, kurioje galimos plataus spektro patologijos ir yra daug sergančių žmonių. Teikiame įvairų gastroenterologijos paslaugų spektrą, kaip ir pulmonologijos, kardiologijos bei neurologijos srityse. Ligoniai, sergantys gastroenterologinėmis ligomis, gydomi rajono ligoninėje, čia pat atliekame laboratorinius išsamius tyrimus“, – sakė rajono ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis.
Gali būti, kad netrukus rajono ligoninė atliks ir kolonoskopijos tyrimus. „Tariamės su gydytoju D. Charčenko“, – prasitarė direktorius.
Virškinimo sistemos ligos ir narkozė
Gydytojos I. Pipikienės teigimu, gastroenterologija neatsiejama nuo pilvo chirurgijos, neurologijos, kardiologijos, kitų vidaus ligų. „Gastroenterologija – plati medicinos sritis, apimanti viską, kas susiję su virškinimo ligomis. Jei okulistus vadiname akių ligų gydytojais, neurologus – nervų ligų gydytojais, tai gastroenterologija gražaus ir trumpo lietuviško pavadinimo neturi, o ir vieno kažkurio organo įvardyti negali, nes konsultuojame dėl visų virškinimo ligų: skrandžio, kasos, stemplės, kepenų, plonojo ir storojo žarnyno… Virškinimo organų apimtis yra didelė, todėl ir sritis plati“, – sakė gydytoja.
„Rajono ligoninėje endoskopiškai tiriame viršutinį pilvo aukštą. Šio tyrimo metu galima paimti biopsijas iš pakitusios gleivinės, įtarus vėžinius ar priešvėžinius susirgimus, radus polipų ar ilgai negyjančių opų. Mėginiai siunčiami į Panevėžio Respublikinės ligoninės pathistologijos laboratoriją. Taip pat šaliname svetimkūnius, stabdome kraujavimus, kurie pavojingi gyvybei“, – pasakojo I. Pipikienė.
Beje, šio tyrimo besibaiminantiems yra išeitis – endoskopija rajono ligoninėje atliekama ir su narkoze dienos stacionaro sąlygomis.
Vienam pacientui – dvi medikų brigados
Nors rajono ligoninėje atliekama įvairių gastroenterologijos tyrimų, kartais pacientus tenka siųsti į kitas gydymo įstaigas.
„Rokiškyje neatliekame pilvo organų magnetinio rezonanso, nes neturime įrangos. Tačiau aukštos gebos aparatai yra Utenoje ir Panevėžyje. Tai artimiausi pasirinkimai, tačiau pacientas su siuntimu gali vykti ir į didmiesčių ligonines.
Neatliekame ir storojo žarnyno tyrimų – kolonoskopijų. Aparatą turime, tačiau nėra atskiro kabineto. Kaip tik dabar šis klausimas sprendžiamas“, – sakė gastroenterologė ir pridūrė, kad kolonoskopijai atlikti būtina narkozė ir tai yra ilgas tyrimas, reikalaujantis tiek ligonio, tiek medikų komandos pasiruošimo. „Šio tyrimo metu turi būti pasiruošęs gydytojas, atliekantis endoskopiją, ir jam asistuojanti slaugytoja, anesteziologas-reanimatologas ir jam asistuojanti slaugytoja. Taigi su vienu pacientu dirba dvi brigados“, – sakė I. Pipikienė.
Eiles lėmė koronavirusas
„Visoje šalyje yra didžiulė disproporcija: kolonoskopijų atliekama per mažai, per mažai ir daktarų, dirbančių šioje srityje. Aparatūros galbūt ir netrūksta, bet trūksta rankų, nes, kaip minėjau, reikalinga medikų komanda. Eilės kolonoskopijos tyrimams nusidriekė įsivyravus COVID-19 infekcijai. Tuo metu anesteziologai-reanimatologai dirbo vadinamuosiuose kovidiniuose reanimacijos skyriuose, gydė šiuo virusu užsikrėtusius pacientus, dėl to jie negalėjo asistuoti ambulatorinių tyrimų metu atliekant kolonoskopijas. Žinoma, tyrimai buvo atliekami, bet jų apimtys sumažėjo“, – pacientų eilių priežastis dėstė I. Pipikienė.
Pirmumas – rizikos grupės žmonėms
„Kolonoskopija, pilvo kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas – tyrimai, kuriems reikia aukštesnio lygio specialisto kompetencijos, todėl sprendžiama, ar pacientui apskritai reikalingi šie tyrimai ir kaip skubiai. Šeimos gydytojai negali išrašyti siuntimų kolonoskopijai, tai gali padaryti tik gastroenterologai arba pilvo chirurgai, todėl šeimos gydytojai pacientus pirmiausia siunčia pas šiuos specialistus.
Visgi yra išimtis – šeimos gydytojas siųsti kolonoskopijos tyrimo gali tik tuos pacientus, kurie yra 50–75 metų ir patenka į storosios žarnos vėžio prevencinę programą. Pagal programą kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, vadinamasis iFOB. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą kolonoskopijai pirmumo eile“, – tvarką aiškino gastroenterologė I. Pipikienė.
Ligoninėje – pažangi įranga
Medicina sparčiai žengia į priekį ir rajono ligoninė džiaugiasi modernia diagnostikos aparatūra. „Jau beveik metus turime du naujus aukštos raiškos gebos videoendoskopus. Dabar vaizdas kur kas aiškesnis – galima lengviau atskirti ikivėžinius skrandžio, stemplės ar dvylikapirštės žarnos susirgimus. Pats kompiuteris tarsi padeda lengviau atpažinti ligas, kurioms įvertinti anksčiau reikėdavo ilgesio laiko. Nebeįsivaizduoju darbo kabinete be modernios endoskopų plovimo mašinos, užtikrinančios infekcijų kontrolę.
Jau pusę metų turime ir naują, modernią apžiūros kušetę, kuri labai padeda ir mums, gydytojams, ir pacientams – tiesiog mygtuko paspaudimu galime nuleisti kušetę iki lengvai prieinamo aukščio, nebereikia jokių laiptukų pacientams pasilipti. Anksčiau tekdavo ir keturiems žmonėms paplušėti, kol neįgalią močiutę užkeldavome ant apžiūros kušetės“, – pasakojo gydytoja I. Pipikienė.
Rajono ligoninėje kartu su pilvo organų kompiuterine tomografija atliekamas ir rentgenokontrastinis tyrimas. „Tokiu būdu galime pamatyti kasos, kepenų, tulžies latakų, dubens organų patologijas. Viskas tobulėja, medicina juda į priekį šuoliais, turime labai geros technikos, tik kartais pritrūksta gydytojų. Kiekviena pažanga palengvina tyrimus, bet kartu jie tampa ir sudėtingesni savo apimtimi, nes galima pamatyti vis daugiau“, – pasakojo I. Pipikienė.
Tiriasi prevenciškai
Teiravomės, ar rokiškėnai ateina pasitikrinti prevenciškai, ar dažnai tenka aptikti užleistų ligų. „Rokiškėnai tikrinasi sveikatą prevenciškai, manau, tai nemažas šeimos gydytojų įdirbis. Stebime pacientus, turinčius ilgalaikių refliukso problemų, ikivėžinių stemplės susirgimų, skatiname juos tikrintis prevenciškai. Yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos kas kelerius metus reikia tikrintis endoskopiškai.
Pavyzdžiui, pirmą kartą radus polipus, pagal endoskopinius radinius paskiriame, kada vėl atvykti pasitikrinti, nes tas polipas gali supiktybėti, pakraujuoti ar užaugti, o pasiekusį tam tikrus endoskopinius kriterijus mes turime jį šalinti. Polipų šalinimo, vadinamo polipektomija, Rokiškyje neatlieku, tokius pacientus siunčiu į Panevėžio Respublikinės ligoninės dienos chirurgijos stacionarą“, – aiškino gydytoja.
Helicobacter pylori
Nors mūsų šalyje nėra vykdoma skrandžio vėžio prevencinė programa, patenkantiems į rizikos grupę atliekami endoskopiniai tyrimai, taip pat svarbu tirti Helicobacter pylori bakteriją.
„Lietuvoje nėra didelio sergamumo skrandžio vėžiu, kaip, pavyzdžiui, Pietų Korėjoje ar Japonijoje. Bet jeigu pacientas turi pirmos eilės giminaičių, sergančių skrandžio vėžiu, šiems žmonėms reikia tikrintis endoskopiškai. Pirma giminaičių eilė – tėvai, broliai, seserys. Seneliai, tetos ir dėdės – jau antroji karta.
Su amžiumi skrandžio vėžio tikimybė auga, gyvenimiški resursai senka, o turintiems atrofinį gastritą, polinkį sirgti ir didesnę riziką reikia tikrintis kasmet. Jaunesniems žmonėms – bent kas dvejus trejus metus“, – sakė I. Pipikienė.
Jos teigimu, kita skrandžio vėžio prevencinė priemonė – tai rasti, nustatyti ir išgydyti Helicobacter pylori bakteriją. „Ši bakterija svarbi tiems, kurie turi atrofinį gastritą ir pirmos eilės giminaičius, sirgusius ar sergančius skrandžio vėžiu. Ji skatina lėtinio atrofinio gastrito vystymąsi ir didina skrandžio vėžio dažnio tikimybę. Ją nustatome keliais būdais. Kartais aš ar šeimos gydytojas pacientui nurodome, kad ateidamas tyrimo atsineštų Helicobacter pylori ureazės testą, įsigytą vaistinėje. Endoskopijos metu paimame biopsinį mėginuką, uždedame ant to testo, jeigu testas paraudo, vadinasi, jis teigiamas, bakterija rasta.
Šią bakteriją galima nustatyti iš kraujo – visos poliklinikos, ligoninės ima vadinamąjį Helicobacter pylori serologinį antikūnių tyrimą. Dar viena galimybė – atlikti Helicobacter pylori antigeno testą išmatose. Jis tikslingas po gydymo antibiotikais, nes kraujo tyrimas tampa nebetikslus“, – sakė I. Pipikienė.
Gydytoja negailėjo gerų žodžių Rokiškio poliklinikai, „MediCA klinikai“ ir privačių kabinetų gydytojams. „Dažnas pacientams pas mane atvyksta jau turėdamas tyrimų atsakymus. Pirminė grandis labai gerai dirba“, – džiaugėsi gydytoja.
Mityba ir aktyvumas
Yra ir kasdienių virškinamojo trakto ligų prevencijos priemonių. „Labai svarbi prevencinė, nemedikamentinė priemonė – tinkama mityba ir fizinis aktyvumas. Reikia didinti fizinį krūvį, nueinamų žingsnių skaičių, mažiau sėdėti prie kompiuterių ir televizorių. Pandemija pablogino mūsų ligonių ir vaikų sveikatą, bet dabar galime laisvai judėti, tą ir reikia daryti. Mažinkime kūno svorį, mažinkime riebalų naudojimą – bus sveikesnės kraujagyslės, bus sveikesnė ne tik širdis, bet ir kepenys, žarnynas“, – patarė I. Pipikienė.
GERL – skubančios visuomenės liga
Nors tarp rokiškėnų skrandžio ar stemplės vėžys, kraujavimai, skrandžio polipai nėra dažni, visgi yra viena liga, kuria skundžiasi vis daugiau kraštiečių.
„Iš endoskopinių ligų dažniausiai rokiškėnams pasitaiko gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Šis sveikatos sutrikimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, bet dažniausiai tai – rėmuo, deginimas, kankina krenkštimas, kosulys, svetimkūnio jausmas ryklėj, diskomfortas. Dėl tokių nusiskundimų sulaukiame nemažai pacientų, juos mums, gastroenterologams, siunčia nosies ir gerklės ligų gydytojai, pulmonologai, taip pat šeimos gydytojai.
GERL yra pati dažniausia. Daugelio pacientų, tiriamų endoskopiškai, gleivinėje nerandame pažeidimų, nėra jokių matomų endoskopinių pakitimų, bet ligonį vargina tipiniai klinikiniai refliukso požymiai, bloginantys gyvenimo kokybę“, – sakė gydytoja.
Kitąmet bus trisdešimt metų, kai ji pradėjo dirbti rajono ligoninę, iš pradžių kaip vidaus ligų gydytoja, vėliau persikvalifikavo ir tapo gastroenterologe. „Jau 25 metus atlieku endoskopijas. Iš pradžių GERL buvo retenybė. Tai buvo tarsi mistinė, tolimosios Amerikos liga, kurią lėmė „biurgerių“, picų, padažų ir kito greitojo maisto vartojimas. Tobulėjant išmaniosioms technologijoms, turime tokį patį greitą gyvenimo ritmą ir tą patį GERL. Anksčiau skrandyje ieškodavome gastritų, vėžio, opaligių, o dabar karaliauja GERL. Tai tarsi greitos, modernios, nespėjančios gyventi visuomenės bėda“, – sakė gydytoja.
Kitos dažnai pasitaikančios ligos – gastritai – skrandžio gleivinės uždegimai; kepenų suriebėjimas. „Tai labai lengvai virškinamo, vadinamojo tuščio maisto vartojimo pasekmė. Kepenys visą maistą puikiai įsisavina ir labai lengvai atsideda kalorijų perteklių, kurio mes nesunaudojame energijai, protinei ir fizinei veiklai. Taip kepenys riebėja. Neprižiūrima liga progresuoja į aktyvų steatohepatitą ir gali baigtis kepenų ciroze. Tai nėra piktnaudžiavimo alkoholiu liga. Neprižiūrimi ir negydomi virusiniai hepatitai B ir C taip pat gali progresuoti į kepenų cirozę“, – aiškino I. Pipikienė.
Žinią priima su atodūsiu
Kaip išvengti dažniausios tarp rokiškėnų gastroenterologinės ligos? „Pusę GERL ligos gydymo sudaro nemedikamentinis gydymas: nurodoma valgyti be streso, laikytis režimo ir maistą vartoti tuo pačiu metu, negerti energinių gėrimų ir kavos, nevalgyti greitai paruošiamo maisto. Dažniausiai pacientai su giliu atodūsiu priima tokią žinią, kaip gydytis. Kiek žmonių atsisakytų mano išvardintų produktų, kai dabar mums pusryčius atstoja kavos puodelis, kartais net pirktas degalinėje su pieno puta, kuri ypač sunkiai virškinama? Gerdami kavą prieš tai nepavalgę tarsi į gaisrą įmetame pakurų ir užgazuojame ir taip nuo rūgštingumo nerimstantį mūsų skrandį, kuris tiesiog laukia padoraus maisto. Manau, kad GERL yra kaina, kurią mokame už savo skubėjimą, negalėjimą lėtai papusryčiauti“, – pokalbį užbaigė gastroenterologė.
