Spalio 19 d., ketvirtadienis
18.00 val. Rygos kultūros centro „Maza gilde“ Vaikų ir jaunimo teatras „Vinnijs“. Poezijos spektaklis pagal D. Kajoko eilėraščius „Lapkritis veidrodyje“ (rež. Jonas Buziliauskas). Spektaklio trukmė – 40 min.
Teatras „Vinnijs“ atveža tarptautinį projektą – praėjusią vasarą lietuvių, latvių ir estų mėgėjų teatro režisieriai statė spektaklius su kaimyninių šalių teatrais. Mums puikiai pažįstamas režisierius Jonas Buziliauskas spektakliui su Rygos teatro aktoriais pasirinko lietuvių poeto Donaldo Kajoko poeziją.
Papasakoti poezijos spektaklį – tai tas pats, kas papasakoti kvapą neturinčiam uoslės. Poezija – tai, kas lieka už žodžių. Teatro poezija – ne išimtis.
20.00 val. Jurbarko Konstantino Glinskio teatras. Juozas Petrulis „Prieš srovę“ (rež. Danutė Budrytė-Samienė). Spektaklio trukmė – 1 val. 10 min.
Spektaklis kviečia nusikelti į baudžiavos ir sukilimo prieš Rusijos imperiją laikus. Į tą metą, kai, anot Tomo Dirgėlos, kunigavo pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkas Antanas Strazdas, liaudyje dar malonybiškai vadinamas Strazdeliu. Tai legendomis apipinta maištinga dvasininko ir poeto Antano Strazdo asmenybė, kuri rinkosi paprastą, žemišką, net nuodėmingą gyvenimą tarp paprastų žmonių, ignoruodamas dalies dvasininkijos herarkų puikybę, tuo pastatydamas save prieš srovę. Spektaklyje skamba pagal Sigito Gedos ir Antano Strazdo tekstus parašytos Rūtos Šličkutės dainos, kurias atlieka teatro aktoriai.
Spalio 20 d., penktadienis
15.00 val. Neįgaliųjų naujasis teatras. Šviesa Šulc „Alter ego“ (rež. Šviesa Šulc). Spektaklio trukmė – 1 val. 10 min.
Spektaklyje išgirsime didžių žmonių meilės, skausmo, išminties žodžius, pasinersime į „Žmogaus dramblio“ išgyventus jausmus. Pradžioje matome neregius, įsikibusius į vieną virvę. Į „pažadėtąją žemę“ juos veda taip pat neregys. Tai metafora apie „dvasinį aklumą“.
Spektaklio idėja – tas, kas dar netapo „dvasiniu neregiu“, privalo neleisti užmigti ar jau užmigusius turi žadinti, įkvėpdamas viltį, tikėjimą ir viską apvainikuojančią meilę. Žiūrovų akyse atgis P. Breigelio „Palyginimas apie akluosius“, M. K. Čiurlionio „Karaliai. Pasaka“.
18.00 val. Skapiškio teatras „Stebulė“. Kazimieras Čiplys-Vijūnas „Bobutės susipyko“ (rež. Vita Vadoklytė). Spektaklio trukmė – 40 min.
Kūrinį „Bobutės susipyko“, kurį parašė 1936 m., autorius vadina ne pjese ar komedija, bet vaidinimu tik sodžiui. Kūrinys ypač atitinka nūdieną – vyksta nesusipratimai bei rietenos dėl smulkmenų ne tik mažuose kiemuose, bet ir didesnio kiemo-valstybės mastu.
Gyvena dvi draugiškos kaimynės Rožė ir Anelė, viena su kita visu kuo geru pasidalindamos. Trečioji kaimynė Elzė vienai apie kitą primeluoja ir supykdo… Ar draugės kada nors susitaikys?
20.00 val. Rokiškio kultūros centro liaudies teatras. Daiva Čepauskaitė „Aš tave užmiršau“ (rež. Eligijus Daugnora). Spektaklio trukmė – 1 val. 10 min.
Užmarštis ir atmintis, neapykanta ir meilė, prievarta ir švelnumas, istorija ir dabartis, realybė ir teatrališkumas, karas ir pokaris, žydų ir lietuvių santykiai šiuolaikinių jaunuolių Mildos ir Andriaus gyvenime susipina taip, kad nuolat verčia rinktis ir permąstyti savo ir senelių gyvenimus. Ar tas permąstymas padės išgyventi ir išsaugoti santykius?
Spalio 21 d., šeštadienis
12.00 val. Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras. Germanas Grekovas ir Jurijus Muravickis „Nepaprasti Julės ir Natašos nuotykiai“ (rež. Nerijus Gedminas). Spektaklio trukmė – 1 val. 40 min.
Julija ir Nataša gyvena didelio provincijos miesto „miegamajame rajone“. Draugės laiką leidžia svajodamos apie turtus ir karjerą. Kaip ir daugelis jų bendraamžių, ateities vizijas jos kuria pagal televizinių „muilo operų“ bei realybės šou scenarijus. Deja, tikrame gyvenime viskas klojasi nelabai sėkmingai – abi gyvena nepilnose šeimose, asmeniniai santykiai nesiklosto, o svajonės atrodo nepasiekiamos. O taip norėtųsi, kad kažkas stebuklingos burtų lazdelės mostelėjimu išspręstų visas jų problemas. Ir merginos, prisiklausiusios ir prisiskaičiusios mistinių istorijų, negalvodamos apie pasekmes, nusprendžia parduoti savo sielas… velniui. Joms „svarbiausia, kad norai išsipildytų“… Anot kritiko Pavelo Rudnevo, 6is k8rinys yra apie šiuolaikinio jaunimo „moralinį neišrankumą, apie jo ištakas ir pavojus – pjesė, kurioje realybė virsta mistine pasaka“.
Amžiaus cenzas N-16 (spektaklyje naudojama nenormatyvinė leksika).
15.00 val. Valkos (Latvija) miesto teatras. Anri Barbuss „Švelnumas (rež. Aivars Ikselis). Spektaklio trukmė – 45 min.
„Švelnumas“ – šviesi didelės meilės istorija, surašyta viso labo penkiuose laiškuose. Spaudžiama gyvenimo aplinkybių mergina išsiskiria su mylimuoju. Ji rašo jam penkis laiškus. Kiekvienas laiškas skirtas kilniam jausmui. Keturi persmelkti viltingo tikėjimo ateitimi ir optimizmo. O štai penktasis…
17.00 val. Kijevo (Ukraina) studentų teatras „Liberi“. Pagal Vasilijaus Stefaniko apsakymus „Paskutinis žodis“ (rež. Anna Motyka). Spektaklio trukmė – 30 min.
Ukrainiečių literatūros klasiko V. Stefanyko apsakymai vaizduoja XIX– XX amžių sandūros Galicijos (Vakarų Ukrainos) kaimo buitį, kupiną skausmo ir nevilties, „kaimo gyvenimo idiotizmo“. Natūrali ir kartais natūralistinė šio autoriaus neviltis traukia ir jaunus šių dienų Ukrainos teatro kūrėjus.
18.00 val. Polocko (Baltarusija) mėgėjų teatras „Polotsky Zvjaz“. Adomas Mickevičius „Gražina“ (rež. Jauhenija Kavaliova). Spektaklio trukmė – 1 val. 10 min.
„Gražina“ – spektaklis pagal įžymųjį A. Mickevičiaus kūrinį. Veiksmas vyksta LDK XIV a. Riteriai teutonai mažos mergaitės akyse nužudo jos tėvus ir sugriauna gimtąjį miestą Lydą. Bet Naugarduko kunigaikštis Liutauras išgelbsti Gražiną, kuri tampa jo žmona. Norėdamas susigrąžinti teisėtas žmonos žemes Liutauras pasiruošęs tartis su riteriais, bet Gražina priešinasi šiam sprendimui. Ir pati pasiryžusi vesti karius į mūšį su tėvynės priešais. „Gražina“ – judesio ir plastikos spektaklis.
Spalio 22 d., sekmadienis
12.00 val. Anykščių kultūros centro teatras. Justinas Marcinkevičius „Daukantas“ (rež. Jonas Buziliauskas). Spektaklio trukmė – 1 val.
Anykščių kultūros centro teatro spektaklis „Daukantas“ pagal Just. Marcinkevičiaus draminę apysaką rampos šviesą išvydo 2014 m. kovo pradžioje . Tai spektaklis, pasakojantis apie sudėtingo ir tragiško likimo asmenybę, pirmąjį Lietuvos istoriką Simoną Daukantą. Dirbdamas mokslinį ir kultūrinį darbą, jis klojo lietuvių tapatybės pagrindus. Svarbiausias jo uždavinys – ieškoti lietuvių tautos istorijos šaltinių, juos tyrinėti ir rašyti knygas savo tautai, ją šviesti ir kelti jos savigarbą, savo vertės suvokimą. Tai lyg ir biografinė apysaka, nagrinėjanti istoriko mokslinę ir kūrybinę veiklą, bet tai kartu ir šios iškilios asmenybės gyvenimo drama. Visą savo gyvenimą paskyręs mokslinei veiklai, jis taip ir nesurado asmeninės laimės. Spektaklyje daug simbolių, kurie padeda išryškinti kūrinio temą ir idėją. Jis vizualus, jame daug veiksmo.
14.00 val. Jonavos rajono savivaldybės teatras. Jonas Andriulevičius „Namo“ (rež. Jonas Andriulevičius). Spektaklio trukmė – 1 val.
„Namo…“ – poetinė pokario drama, kurioje panaudoti lietuvių poetų eilėraščiai. Spektaklis tarsi keliais sluoksniais perkloja mūsų tautos istorijos atkarpas, personažų likimais parodydamas, jog ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis persipina neatsiejamais saitais.
… Kaimelyje, kuriame gyvena Motina, dar veikia pradinė mokykla. Naujoji jos mokytoja Vida prašo papasakoti apie Lietuvos pokarį, nes šią temą aiškins mokiniams. Motinos prisiminimuose – istorijos nuotrupos, ryškiausi įstrigę į atmintį vaizdai, nukloti praeities dulkėmis. Per Motinai artimų žmonių suluošintus gyvenimus dėliojasi paveikslas – lyg iš sukarpytų kaimo gyventojų fotografijų… Motina pavargo nuo žudymų, amžino laukimo. Ji ruošiasi į amžiną kelionę – Namo. Mokytojos Vidos žodžiais tariant, Motinos gyvena nepastebimos, visada padedančios ir nieko už tai nesitikinčios, o pavargusios nuo praradimų – išeina. Namo…
16.00 val. Utenos Žaliaduonių teatras. Pagal Reginos Katinaitės-Lumpickienės tarmines eiles „Undeniu, ugniu, žalynais“ (rež. Šarūnas Kunickas). Spektaklio trukmė – 35 min.
Muzikinis poezijos spektaklis apie žmogiškosios meilės laikinumą ir amžinąsias vertybes – meilę tėviškei, savai žemelei, medžiui, žolei, vandeniui ar ugniai. Spektaklis sukurtas pagal aukštaitiškas tarmines eiles, jame skamba autentiškos sutartinės, lydimos šokių, ir originalūs muzikos instrumentai.
