Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas surastas. Kodėl taip ilgai jo ieškota? Ko dar ieško praeities tyrinėtojai ir istorijos entuziastai? „Gimtasis …“ kalbino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentę Birutę VALIONYTĘ ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Kauno istorijos centro profesorių, mokslų daktarą Joną VAIČENONĮ bei Obelių laisvės kovų muziejaus vedėją, istoriką Valių KAZLAUSKĄ.
Birutė Valionytė: „Mes tik gražiai pašnekame, o piršto nepajudiname“
– Ką Signatarų klubas žinojo apie Nepriklausomybės Akto paieškas? Galbūt jas inicijavo, organizavo, domėjosi, kas ieško šaliai svarbaus dokumento?
– Man jau labai seniai aišku, kad mūsų istorikai daug kalba, bet mažai daro. Ypač Alfredas Bumblauskas, kuris tapo jau visų įvykių komentatoriumi, o iki Zapyškio nėra nuvažiavęs. Ir dabar nepraleido progos patylėti. Kyla kitas klausimas: ką veikia mūsų kultūros atašė Berlyne? Archyvai laisvai prieinami. Vadinasi, jie (atašė – aut. past.) visiškai tuo nesidomi, nes jų prerogatyva tik šokiai ir dainos. Mes iš tiesų tik gražiai pašnekame, o piršto nepajudiname.
– Jūsų žiniomis, ar buvo suaktyvėjusi Akto paieška koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui paskelbus apie premiją – vieną milijoną eurų – už jo suradimą? Ar dėl to į klubą kreipėsi žmonių? Kaip Jūs vertinate tokią verslininko iniciatyvą?
– Koncernas apie skiriamą milijoną pranešė Vasario 16-ąją, o profesorius Liudas Mažylis šį darbą pradėjo praėjusiais metais. Tai nesusiję dalykai. Gerai, kad privatus kapitalas imasi mecenuoti. Tai tik parodo mūsų valdžios abejingumą valstybės istorijai. Tokių pavyzdžių yra aibė.
– Kaip manote, kurioje vietoje Lietuvoje turėtų būti eksponuojamas šis dokumentas?
– Šis Aktas turi būti eksponuojamas tik Signatarų namuose, nes jis ten pasirašytas. Ir tikrai ne Valdovų rūmuose – su jais nieko bendro neturi.
Plačiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“
