Gelsvais, rusvais, raudonais, melsvais žiedais pražydusiu gėlynu antrus metus rūpinasi šio namo gyventoja, buvusi mokytoja Irena Varnienė. Kodėl be jokio atlygio ryžosi puošti aplinką? Ar ne geriau būtų perskaityti dar vieną knygą arba pasinerti į širdžiai mielą poezijos pasaulį?
Moteris pasakojo, kad prieš dvejus metus namo bendruomenės pirmininkė sudarė sąrašą, kas turėtų tvarkyti gėlynus. Šio darbo ir ėmėsi I. Varnienė. Šįmet atėjo eilė kito buto gyventojams prižiūrėti gėles, tačiau jie buvo linkę plotelį užsėti veja, tad moteris nutarė ir toliau juo rūpintis. Ji imasi pigiausio varianto – vasarą prisirenka gėlių sėklų, kad kitąmet jų pasisėtų ir užsiaugintų balkone. Jau paaugusias perkelia į gėlyną. Tiesa, serenčius sėjo tiesiai į nuolatinę augimo vietą, nes yra pastebėjusi, kad tada jie sudygsta lyg kilimas ir atrodo puikiau nei persodinti. Be serenčių, gėlyne žydi salvijos, sprigės, jurginai, daugiametės gėlės. Laistyti jas tenka bene kiekvieną vakarą.
(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)
Dar vieni Tavo gabumai išryškėjo, džiaugiuosi!
Labai gražus gėlynas. Ačiū. Šaunuolė.
Algis