blank
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš tikrai manau, kad klausimas jokiu būdu nėra „uždarytas“. Manau, kad visuotinės gynybos principas, kuriuo vadovaujasi Lietuvos Respublika, jis visavertiškai būtų įgyvendintas būtent per visuotinį šaukimą. Aš tai palaikau, nes tai būtent atitinka mūsų geopolitines realijas ir tai, ko mūsų valstybės gynybai ir saugumui reikia“, – pirmadienį Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Kita vertus, NSGK pirmininkas pabrėžia, kad pasirengimas visuotinei karo prievolei galėtų užtrukti kelerius metus.

„Tačiau suprantu ir visą tą pasiruošimo darbų poreikį, tai yra 5-7 metų reikalas, reikia ir didelių investicijų. Turėdami šitą tikslą, mes būtinai turėtumėme turėti kuo platesnį pritarimą ir visuomenės, ir politinių jėgų, politinių partijų, politinių frakcijų. Turi būti labai delikatus pasirengimas, tai negali silpninti mūsų kariuomenės, turi ją stiprinti, tam reikia ir infrastruktūros, ir žmonių, kurie mokytų mūsų šauktinius ir visų kitų dalykų. Tai jei mes sąlygas išpildome, aš „už“ ir važiuojame į priekį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas poreikį paspartinti diskusijas dėl visuotinės karo prievolės vertina kiek atsargiau. Jo teigimu, šiuo metu pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ginkluotės modernizavimui ir infrastruktūrai.

„Visuotinio šaukimo diskusijoje būtina remtis į finansines galimybes, apie tai netgi šnekama toje garsioje studijoje (Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija – ELTA). Ten kalbama apie pereinamąjį penkerių metų laikotarpį. O šiandien ko mums reikia, tai tikrai ne šauktinių, mums reikia infrastruktūros, kurios reikia NATO kariniams daliniams, kurie jau čia yra ir glaudžiasi kur papuolę. Lygiai taip pat reikia spartinti naujoje šviesoje mūsų ginkluotės modernizavimo planus. Dalį ginkluotės mes perleidome Ukrainai kaip pagalbos formą, tai čia yra šiandien visai kiti klausimai, kurie yra itin aktualūs, o ne visuotinis šauktinių grąžinimas“, – pabrėžė G. Paluckas.

ELTA primena, kad ankstų vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.

Dar sausio pabaigoje Krašto apsaugos ministerija (KAM) pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją. Išplatintoje studijoje pabrėžiama, kad studija nėra siūlymas įvesti visuotinę karo prievolę, o pateiktas vertinimas dėl galimo pašaukimo asmenų skaičiaus, šaukimui reikalingų resursų, nauda ir galimos implikacijos, jei toks sprendimas būtų priimtas.

blueyellow1
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments