Kaip ir kiekvienais metais, vasaros laikotarpis kupinas įvairiausių švenčių. Birželio mėnesio pabaigoje skubame švęsti Joninių, ieškome paparčio žiedo, mėgaujamės trumpiausia naktimi. Jeigu orai lepina, vasarą vyksta daugybė renginių, ypač lauke, kuriais skubame mėgautis. O jei oras prastesnis, prapliumpa lietus ar saulę uždengia tiršti debesys, renginiai vis tiek vyksta. Atrodytų, keista, tačiau pasiruošimas didelėms šventėms vyksta dar žiemą, todėl paskutinę minutę jas atšaukti neleidžia renginių organizatorių pasirašytos sutartys su atlikėjais, garso aparatūros nuoma užsiimančiomis kompanijomis bei kitomis šalimis. Todėl oras labai svarbus veiksnys vasaros renginiams. Jeigu lyja, tikėtina, kad susirinks mažiau žiūrovų, o tai – mažesnės pajamos renginių organizatoriams. Taip jau yra, kad kai kurie renginiai būna nuostolingi. Tai tarsi loterija, tačiau „nežaisi – nelaimėsi“. Taip ir čia – kiekvienas renginys organizuojamas su baime ir rizika.
Vasaros šventės, kurių metu vyksta įvairiausi renginiai:
Joninės
Joninės – šventė, kuri yra švenčiama naktį iš birželio 23 į 24 d., taip pat birželio 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis, kuri paprastai vadinama vasaros saulėgrįža. Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė. Dažnai dar vadinama daugiskaita (Rasos), o Latvijoje – Janių šventė. Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena.
Mindaugo karūnavimo diena
Tai – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Ji švenčiama liepos 6 d. 1253 m. liepos 6-ąją buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė valstybės švente.
Žolinė
Žolinė švenčiama rugpjūčio 15 d. Ji dar vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmėmis. Šventės ištakos – Jeruzalė, IV a. pab. (Rytų Bažnyčioje šventė vadinama Dormitio – „Užmigimas“). Tai yra pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė.
Jūros šventė
Jūros šventė − kasmetinė Klaipėdos miesto šventė, paprastai vykstanti paskutinį liepos savaitgalį.
Šventės metu mieste vyksta daug kultūros, sporto ir pramoginių renginių: gyvo garso koncertai, pasirodymai, spektakliai, sporto renginiai. Jūros šventės metu dauguma renginių yra susiję su jūrine tematika, renginių pobūdžiu ir jų vieta (kruizinis laivų terminalas, Smiltynė, „Memelio miesto“ teritorija, Danės upės kratinės).
Tarptautinė žvejų diena
Tarptautinė žvejų diena švenčiama nuo 1985 m. 1984 m. tai buvo nuspręsta tarptautinėje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje Romoje.
Žvejyba – tai laisvalaikio praleidimo būdas gamtoje. Žvejai entuziastai buriasi į draugijas, rengiamos žvejų varžybos. Lietuvoje įsteigti Žvejų kultūros rūmai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Žvejyba mūsų šalyje nuo seno yra vienas iš pagrindinių amatų.
Žvejų globėju laikomas šv. Petras, kurio vardo diena švenčiama birželio 29 d.
Tarptautinė architektų diena
Kasmet liepos 1 d. minima Tarptautinė architektų diena. Tai profesinė architektų šventė. Šventės metu įvairiuose Lietuvos miestuose organizuojami renginiai, vyksta paskaitos apie architektūrą, pristatomos architektūros parodos.
Šia proga Architektūros studentų klubas organizuoja Tarptautinį architektūros studentų idėjų konkursą S!KON. Konkurso metu siekiama paskatinti bendradarbiauti įvairių šalių architektūros mokyklų studentus, besivaržant išreikšti naujas idėjas ir individualumą. Konkursas rengiamas nuo 1983 m.
Žalgirio mūšio diena
Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Kryžiuočių ordino.
Šis mūšis – tai ilgas karinis konfliktas tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Taip pat tai yra latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas. Po mūšio Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.
Užs. 373
