Baroko stiliaus statinio mįslė
Šių dienų architektai ir konstruktoriai, kuriems teko lankytis Onuškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje – viename seniausių ir vertingiausių baroko stiliaus medinių sakralinių objektų Lietuvoje – stebisi šventovės ypatinga konstrukcija. Bažnyčios viduje nėra maldos namams įprastų į lubas atsiremiančių atramų ar piliorių. Atsakymas – pastogėje: lubas laiko pastogėje medinėmis vinimis sukalti medžio nėriniai. Viduje lubose – keturios raižiniais puoštos rozetes, kurių centre pakabinti šviestuvai.
Architektūros specialistus stebina ir be galo įvairios stogo konstrukcijos: centrinės dalies ir zakristijų stogas – dvišlaitis, bokštai baigiasi keturšlaitėmis piramidėmis. Dėl sudėtingos pastato konstrukcijos čia yra ir daugiašlaičių bei trišlaičių stogų su ornamentuotais kryžiais (apsidžių ir transepto iškyšų piramidžių stogai). Šventovės išskirtinumą pabrėžia ir to meto statiniams neįprastai dideli (2,5×1 m) langai, suteikiantys bažnyčiai erdvės ir pastato naujumo įspūdį.
Lotyniškojo kryžiaus pavidalo plano dvibokštė tašytų medžio rąstų bažnyčia pastatyta ant akmeninių pamatų, medinės pastato konstrukcijos sumontuotos senoviniu būdu: panaudotos medinės vinys ir sunėrimai be geležies. Iš lauko ji apkalta vertikaliomis lentomis, fasadų durų angos – mediniais apvadais ir karnizėliais. Onuškietis meistras Berchmanas bažnyčią iš išorės apmušė Komaro iš savo lentpjūvės dovanotomis lentomis ir nudažė kavos spalva. Vidus buvo baltai išdažytas, tad bažnyčia atrodė it mūrinė – aukšta ir erdvi.
Skulptūros „gyvos“
1774 m. Onos ir Konstantino Kaminskų lėšomis pastatyta bažnyčia pripažinta vienu seniausių ir vertingiausių baroko stiliaus sakralinių objektų Lietuvoje. Mediniu sakralinės architektūros perlu vadinamos Onuškio bažnyčios dekoravimas ir puošyba – barokiškojo meno lobynas.
Medinė ornamentika ir gausybė baroko stiliaus skulptūrų, vargonų choro medinė ažūrinė tvorelė su mediniu profiliuotu ranktūriu, presbiteriją juosianti ažūrinė medinė tvorelė su dvivėriais varteliais ir mediniu profiliuotu ranktūriu. Bažnyčioje – trys baroko stiliaus mediniai altoriai, puošti skulptūromis ir medžio raižiniais. Pagal bažnytinius įrašus, apie 1892 m. kunigo V. Smilgevičiaus rūpesčiu buvo išardyti seni lentynų altoriai, o vietoj jų sumontuoti barokinio stiliaus, esantys iki šiol.
Didįjį altorių nupirko Onuškio dvarą valdę grafai Komarai. Altoriaus centre – viena įspūdingiausių žmogaus aukščio labai išraiškinga medinė Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra, su paveikslu ir dviem mediniais angeliukais. Šventovėje ne kartą viešėjęs buvęs Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas (dabar – Kauno arkivyskupas) sakė, jog jam ši Nukryžiuotojo skulptūra bene įspūdingiausia iš visų kur nors matytų.
Du šoniniai bažnyčios altoriai pastatyti parapijiečių lėšomis. Kairiajame – Šv. Jurgio – su šv. Jurgio ir šv. Antano paveikslais ir dviem skulptūromis. Šį altorių sumeistravo nagingas onuškietis Bulovas. Dešiniajame altoriuje – Švč. Mergelės Marijos – su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir šv. Juozapo paveikslais bei dvi labai išraiškingos skulptūros. Sakralinio meno žinovai, o ir eiliniai tikintieji tikina: šventųjų ir angelų kūnai bei veidai tokie tikroviški, su emocijomis, jog atrodo, kad jie „gyvai bendrauja“ ir tuoj nužengs nuo altorių. Skulptūros – ypatingos: jos pagamintos iš medžio, bet nežinančiam sunku patikėti, kad ne iš gipso. Altoriai dekoruoti aukso spalva, gausiai ornamentuoti, daug puošybos detalių: žmogaus ir gyvūnų dydį atkartojančių spalvingų skulptūrų, medžio sakralinių raižinių. Visa altorių ornamentikos ir puošybos dermė sukuria prabangos įspūdį.
Ypatinga skulptūra – sakykla
Ypatingas bažnyčios akcentas – sakykla. Jos dekoracijos vaizduoja dangaus ir žemės stichijas.
Tikslių duomenų, kada gausiai detalėmis išgražinta sakykla pastatyta, nėra. Ant išpūstų sakyklos kampų yra apokaliptinės evangelistikų galvos. Sakyklos dangčio apačioje – balandis iškeltais sparnais – Šv. Dvasia. Pati sakykla – tarsi baldakimas su apsiaustu. Virš dangčio, priekinėse kertėse, sėdi pora angeliukų, rodančių pirštais aukštyn, kur ant lengvai pakelto Žemės rutulio yra šv. Mykolo statula su pasvirusiomis svarstyklėmis. Užpakaliniuose sakyklos kampuose stovi navos, iš kurių veržiasi ugnis. Tiesa, daug metų sakykla atlieka tik dekoracijos vaidmenį, nes lipti kunigui į ją nebesaugu. Bažnyčios medinės klausyklos su raižytais stogeliais, dekoruotomis sienomis ir durelėmis, šalia jų – mediniai krėslai, tokie pat ir prie didžiojo altoriaus.
Istorija ir perspektyva
Bažnyčios archyve rasta įrašų, kad pirmoji bažnyčia Onuškio miestelyje ant aukščiausio kalno buvo pastatyta 1600 m. pradžioje Mlečkienės ir Ukmergės seniūno Rajecko rūpesčiu. Dėl karų ir 1707–1708 m. bado bei maro Onuškis neteko kunigo, be šeimininko likusi ir laiko veikiama šiaudais dengta medinė pirmoji bažnyčia sukrypo ir sunyko. 1774 m. pastatyta medinė šventovė buvo rekonstruota 1908 m., XX a. antrojoje pusėje keliskart remontuota. Veikiama laiko ir žmogaus nepriežiūros kultūros paveldo objektu paskelbta bažnyčia išgyvena sunkius laikus. 2014 m. vasarą kultūros paveldo ir statybų specialistai įvertino labiausiai pažeistas tręštančio statinio vietas, kurias būtina skubiausiai remontuoti ar konservuoti. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, įvertinusi šio valstybės saugomo kultūros objekto būklę, pripažino, jog neremontuojama avarinės būklės šventovė gali netrukus sugriūti. Todėl skubiai imtasi kosmetinio remonto – pakeistos labiausiai sutrešusios rąstų dalys, atlikti kiti būtini gelbėjimo darbai.
Prieš kelerius metus buvo sušvitusi viltis iš pagrindų suremontuoti šventovę pasinaudojus Norvegijos finansuojama Baltijos valstybių medinio paveldo išsaugojimo programa, tačiau gauti finansavimo nepavyko.
„Per paskutinį remontą pašalintos grėsmės ir šiuo metu bažnyčioje melstis saugu. Jeigu būtų pavojinga, kultūros paveldo specialistai bažnyčią uždarytų. Abejoju, ar valstybė kada skirs lėšų jos saugomai bažnyčiai rekonstruoti. Bet ir nemanau, kad leis jai sunykti, nes tai didelė šio krašto istorija ir barokinės architektūros vertybė“, – apie Onuškio bažnyčios perspektyvą viltingai svarstė Onuškio parapiją administruojantis Juodupės parapijos klebonas Aivaras Kecorius.
Projektą iš dalies remia
