Laimutė Narbutienė, Rokiškio rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė, patarė: „Pirmiausia nieko nekainuojanti higienos priemonė – taisyklingas rankų plovimas. Jas reikia plauti dažnai, atsakingai, su muilu, nepamiršti gerai nusausinti popieriniais rankšluosčiais arba džiovintuvais. Vaikai dažnai mėgsta perleisti rankas vandeniu, jas nupurtyti ir įsivaizduoja, kad delniukai švarūs. Deja, taip nėra. Geriausia, kad kiekvienas namuose turėtų asmeninį rankšluostį. Kada svarbu plauti rankas? Prieš valgį. Nes liečiame duoną, kitus produktus, pasikasome ir nosį, paliečiame akis. Ant rankų nepastebimai pakliuvęs virusas lengvai persiduoda per gleivines į burną ir pradeda juodą darbą griaudamas mūsų sveikatą.“
Ką daryti, jei nėra sąlygų nusiplauti rankų? „Jei esate kelionėje ir neturite tokių galimybių, verta įsigyti vienkartinių drėgnų servetėlių, valomųjų priemonių (jos būna purškiamos, želinės). Tai ne panacėja, o išeitis. Jos pardavinėjamos prekybos centruose, vaistinėse, kosmetikos skyriuose“, – paaiškino L. Narbutienė.
„Antra, nepamirškime, kaip čiaudome. Nuo senų laikų žmonės kažkodėl įpratę čiaudėdami užsidengti burną delnu. Nieko bloga, jei po to nusiplauname rankas. Tačiau dažniausiai taip nedarome, tad ant rankų pakliuvę mikrobai papuola ant durų rankenų, stalo ar kitų paviršių. Tokiu būdu jie perduodami kitiems žmonėms. Jei neturime burnai užsidengti nosinaičių, čiaudėkime užsidengdami veidą alkūne“, – praktiškus patarimus dalino specialistė.
Su vienkartinėmis nosinaitėmis irgi reikėtų elgtis atsakingai. Panaudojus kartą, jas reikėtų išmesti į šiukšliadėžę, nekišti į kišenę ar rankinę ir nenaudoti antrą kartą.
Pajutusiems pirmuosius negalavimo požymius ji patarė pasilikti namuose 5–7 dienoms. „Kreipkitės į medikus, neužsiimkite savigyda. Venkite viešų masinio susibūrimo vietų, nes virusai gerai dauginasi uždarose, nevėdinamose erdvėse“, – apie mėgstančius „pravaikščioti“ ir vengiančius imti nedarbingumo pažymėjimus žmones kalbėjo moteris ir davė dar vieną patarimą – siaučiant susirgimams, svarbu vėdinti patalpas, jas valyti drėgnu būdu, nes sausuoju būdu valydami (kaip dulkes), virusus tik „nustumiame“ į kitą pusę. Verta ūkišku muilu nuplauti durų rankenas.
Ką daryti, kad virusai visai neprikibtų? Svarbu grūdintis. Dar svarbūs vitaminai ir mikroelementai, tad patartina valgyti daržovių, raugintų kopūstų, kuriuose pilna vitamino C, spanguolių, bičių pikio ir bičių duonelės, gerti ežiuolių arbatą… Šiuos produktus tinka vartoti ir sergant.
„Mankštinkite savo kūną – vaikščiokite ne po parduotuves ar masinio susibūrimo vietas, o po parkus, miškus. Ilsėkitės. Jei organizmas nepailsi, yra lengvai įveikiamas virusų. Gerkite daug skysčių. Paprastai vasarą mes esame įpratę daugiausia gerti vandenį. Žiemą lepinkitės žolelių arbatomis arba šiltesniu vandeniu su citrina. Šiuo metu mityba turėtų būti „žieminė“ – daugiau šilto maisto ir sriubų“, – glaustai ir paprastai įvardijo L. Narbutienė.
Jos manymu, svarbiausia gyventi besirūpinant ne tik savimi, bet ir aplinkiniais.
