Marianne Fredriksson „Ana, Hana ir Johana“, 2013 m.
XX a. Aukso fondo knyga – giminės epas. Autorė žavi pasakojimo paprastumu, nuoširdžia, šviežia ir nesudėtinga kalba. Laikotarpio aprašymai šilti ir tikroviški, vaizduojantys vienos šeimos trijų kartų moterų gyvenimą, pradedant praėjusio amžiaus antrąja puse ir baigiant mūsų dienomis. Pasakojimo stilius su skandinavišku šaltuku ir nostalgija papildo pasakojamą istoriją, kuri žavi siekiu atrasti ir suprasti moteriškosios linijos šaknis, per praeitį pažinti save.
Labai brandi knyga kiekvienai moteriai. Kelianti klausimus: ar galės moterys kada nors tapti laisvos? Ar egzistuoja asmeninė nepriklausomybė?
Karin Alvtegen „Išdavystė“, 2009 m.
Stulbinantį švedų kriminalinių–psichologinių romanų pasakotojos talentą šios knygos autorė paveldėjo iš giminaitės Astridos Lindgren. Romanui būdingas psichologizmas ir aštrus kasdienybės pjūvis – rašytoja, meistriškai supindama siužetines linijas, stebi „nykstančius“ mūsų gyvenimus ir skaitytojo dėmesį nukreipia į šeimos vertybes. Gilia psichologine analize pasižyminčios knygos siužete – vyro ir moters santykiai ir išdavystės, puikiai atskleidžiamas moters emocinis nestabilumas.
Knyga parodo, kokios yra vyro ir moters elgesio ribos vaikštant plonu apgaulės ledu, kaip emociniai sukrėtimai nuslopina mūsų savisaugos instinktą ir kada auka tampa budeliu.
Kerstin Thorvall „Jaunystės atabradai“, 2007 m.
Rašytoja, iliustratorė bei žurnalistė, viena pirmųjų ėmusi atvirai kalbėti apie aktualias dvasines bei socialines moters gyvenimo problemas, laikoma šiuolaikinio švedų feministinio romano klasike.
Knygoje keliamos itin aktualios ir šioms dienoms problemos: paveldimumas, psichikos ligonio likimas, įtaka kitiems žmonėms, ryškūs, vidinių priešpriešų kamuojami veikėjai. Įtaigiai atskleisti skirtingi vyro-tėvo ir moters-motinos temperamentai, diktuojantys ir skirtingus požiūrius į vaiko auklėjimą.
Talentinga karjeros moteris, tačiau nesijausdama esanti gera žmona ir rūpestinga motina, herojė išgyvena dvasios dramą, patikėdama ją savo vienintelei draugei.
Knyga patraukli savo tiesumu, atvirumu ir drastiška ironija. Patiks mėgstantiems paprastą, konkrečią kalbą.
Selma Lagerlof „Sakmė apie Gestą Berlingą“, 2008 m.
1981 m. parašytas lyrinis, fantastikos elementais apipintas pasakojimas apie Švedijos kaimo senovę, taurius, herojiškus ir kartu nuo savo silpnybių kenčiančius žmones. Knygą sunku pavadinti romanu – tai greičiau pluoštas atskirų, gana mitologizuotų pasakojimų, įvedančių į XIX a. pradžios nuostabų Švedijos kampelį. Pasakojama apie tenykščių žmonių gyvenimą, rūpesčius, ydas, priešpriešas ir susitaikymus. Autorė grožisi senovės žmonėmis ir jų nuotykiais, tačiau kiekviename dalyke sugeba įžvelgti tiek gerąsias, tiek blogąsias puses. Autorė iškelia žmogaus didybę ir yra įsitikinusi gerąja jo prigimtimi. Tikrovės vaizdai čia neretai susilieja su fantastiniais motyvais, todėl knyga turėtų patikti ir fantastikos mėgėjams.
Ingmar Bergman „Žemuogių pievelė. Sekmadienio vaikas. Rudens sonata“, 2019 m.
Garsaus švedų kino ir teatro režisieriaus, scenaristo, pavertusio ne vieną kino scenarijų vertinga prozos knyga, darbas. Šios trys apysakos – vieni iš tokių kūrinių.
„Žemuogių pievelė“ užplūsta vaikystės ir jaunystės prisiminimais. Kūrinyje „Sekmadienio vaikas“ atskleidžiama šeimoje vyraujanti įtampa, ūmus tėvo būdas. Pasak autoriaus, šis kūrinys „sekmadienio – pats intymiausias dalykas, prie kurio jis yra išdrįsęs prisiliesti“. „Rudens sonata“ – tai psichologinė drama, vaizduojanti garsią menininkę, jos vienatvę ir atsiribojimą nuo artimųjų.
Vaikams ir jaunimui – pasaulinės vaikų literatūros šedevras, istorija apie drąsiausią ir linksmiausią pasaulyje karvę, vilkolakių paslaptys ir vadovas tėvams, kaip nukelti vaikus į sapnų pasaulį.
Mažiesiems…
Astrid Lindgren „Mijo, mano Mijo“, 2016 m.
Knygoje pasakojama apie devynmetį berniuką, kuris gyvena šių dienų Stokholme, tačiau netikėtai dingsta iš savo namų ir patenka į stebuklingą Tolių Šalį, kur jo laukia jo tėtis karalius. Tėtis karalius grąžina berniukui tikrąjį vardą – Mijo. Kad į Tolių Šalį grįžtų laimingi laikai, princas Mijo turi nukauti nuožmųjį Anapus Šalies riterį Kato. Mijo leidžiasi į kelionę…
Jujja Wieslander „Mamulė Mū plaukioja“, 2016 m.
Žymaus švedų dailininko Sveno Nordqvisto ir rašytojos Jujja’os Wieslander duetas pasauliui padovanojo jau ne vieną švelnaus humoro ir pašėlusių nuotykių kupiną istoriją apie Mamulę Mū – drąsiausią ir linksmiausią pasaulyje karvę, kuriai nė motais jokios kliūtys.
Karvė baseine? Tai tiesiog baisu! Kur gi jūs matėte tokį dalyką? Juk karvėms jokiu būdu nevalia čiuožinėti vandens kalniukais, nardyti ar šokinėti nuo tramplinų! Paprastoms karvėms gal ir ne, tačiau tik ne Mamulei Mū!
Kristina Ohlsson „Vilkolakio paslaptis“, 2019 m.
Gaisras miške ir berniukas, stovintis prie malūno ir stebintis, kaip liepsna šliaužia nuo vieno medžio prie kito. Išsigelbėjimas – pasirodę gaisrininkai. Jie juk turėtų susidoroti?
Carl-Johan Forssén Ehrlin „Triušelis, kuris norėjo užmigti“, 2015 m.
Ar kada teko sunkiai migdyti vaikus ir troškote turėti stebuklingų kerų?
Ši žavi knygelė nejučia nukels jūsų atžalas į sapnų karalystę. Tiesiog sekite paskui triušelį Rodžerį.
Parengė Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Daiva Vilkickienė
