Neseniai Rokiškio pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir Saviugdos centre lankėsi tarptautinės transpersonalinės asociacijos „Wholeworld“ prezidentas, psichologijos profesorius peterburgietis (Rusija) Sergejus Strekalovas, didžiąją dalį gyvenimo paskyręs dvasinių praktikų tyrinėjimui. Su S.STREKALOVU kalbėjosi žurnalistė Sveta VITKIENĖ. Šį kartą – apie skirtinguose „koridoriuose“ gyvenančiųjų bendravimo problemas.
– Prieš keletą metų kalbėjomės apie tai, kad žmogus yra sau priešas – slegiamas pokyčių baimės pats sau trukdo įgyvendinti tikslus. Šį kartą klausiu – žmogus sau draugas ar priešas, kai jam tenka tvarkytis su jausmais ir emocijomis?
– Kas yra emocijos, jausmai, iš kur jie kyla, kaip juos valdyti ir kaip su jais gyventi, kur visa tai pasideda – man gyvenimo neužtektų išsikalbėti šia tema. Nes tai reiškia kalbėti apie žmogų iš esmės – emocijos neatskiriama mūsų dalis, turėti emocijų taip pat svarbu, kaip ir kvėpuoti. Jei negalėsime kvėpuoti – mirsime, be emocijų – irgi.
– Daug tokių numirėlių gatvėmis vaikšto – niekas nei liūdina, nei linksmina, nei jaudina…
– Netiesa. Neturėti emocijų ir turėti, bet jas kontroliuoti – skirtingos temos. Nėra žmonių be emocijų, tik vienų jos veržiasi fontanu, o kiti ant jų užtraukia skafandrą. Kodėl ir kada žmogus ima save kontroliuoti – atskira. Trumpai: tai dažnai velkasi iš vaikystės – daugeliui tėvų svarbu valdyti ir kontroliuoti, o emocingus vaikus valdyti sunku, todėl jie mokomi: „Valdykis, kontroliuok save, prisimink, ką daryti ir sakyti galima, ko – ne.“ Vaikai tai girdi šimtus tūkstančius kartų ir išmoksta elgtis taip, kaip reikalaujama. Rezultatas – išauga žmonės, kurių vidus kunkuliuoja, bet veidas emocijų neatspindi… Tai veda tiesiai į vidinį konfliktą, nes emocijos – mūsų mąstymo atvirkštinė pusė.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
