Vos prieš pora metų hamletišką klausimą „Būti ar nebūti?“ kėlusi kooperatinė bendrovė „SV Obeliai“ šiandien skaičiuoja jau beveik tris kartus išaugusią apyvartą, o vietoj buvusių slogių prognozių kelia sau tikslą patekti į pirmaujančių aliejaus gamyklų Baltijos šalyse ketvertuką. Startas pradžiai duotas: iš pagrindų atnaujinta laboratorija ir dalis įrangos, kelissyk išaugę iš rapso spaudžiamo aliejaus kiekiai, šalutinėmis veiklomis „apklijuotas“ veiklos stuburas ir, svarbiausia, kaip pastebi bendrovės vadovas Henrikas Asauskas, draugėn bendram tikslui suburtas kolektyvas.
Nesuprato, ką veikia darbuotojai…
Obelių pašonėje įsikūrusiai aliejaus perdirbimo įmonei – kooperatinei bendrovei „SV Obeliai“ – vos prieš pora metų daugelis žadėjo liūdną baigtį: ne vienerius metus savo pajėgumais smarkiai nuo konkurentų atsiliekanti įmonė ėmė nebepateisinti ir savininkų (UAB „Šiaurės vilkas“), ir darbuotojų lūkesčių. Kai praėjusių metų kovo vidury kooperatyvo savininkai nutarė bendrovei suteikti paskutinį šansą pasamdydami ją „reanimuoti“ turintį vadovą, žemaitį Henriką Asauską, – kalbos apie gresiantį bankrotą dar labiau paaštrėjo, mat, vietoj tikėtosi pozityvo, visų pirma pasklido žinia apie perpus mažinamą darbuotojų skaičių… „Pirmas vaizdas čia atėjus buvo… „vėlinių atmosfera“. Mačiau, kad po kiemą zuja beveik 50 darbuotojų, bet ką jie veikia – nesupratau, nes maistinio aliejaus cechas veikė puse pajėgumo, o spaudykla – vos 5 proc. pajėgumu…“, – neslėpė H. Asauskas. Pasak jo, daug diskusijų sulaukęs darbuotojų mažinimas ir gamyklos „apkrovimas“, toje situacijoje, buvo gyvybiškai būtinos gydymo priemonės… „Vietoj buvusių 46, šiandien bendrovėje darbuojasi 22 žmonės, iki naujųjų metų kolektyvas turėtų išaugti iki 25. Kaip tai atsiliepė įmonės veiklai? Manau, kad skaičiai yra iškalbingesni už mane: 2013-aisiais bendrovės apyvarta buvo 13 mln. Lt (apie 3,77 mln. Eur), 2014-aisiais pavyko ją padidinti iki 25 mln. Lt (apie 7,24 mln. Eur), šiemet per pirmą pusmetį jau pasiekėm apie 9,27 mln. Eur (32 mln. Lt). 2015-uosius baigti planuojam su maždaug 20,27 mln. Eur (70 mln. Lt)”, – neslėpė pašnekovas.
Apie išgrynintą veiklos „stuburą“ ir papildomas veiklos kryptis
Įgyvendinti „SV Obeliai“ veiklos optimizacijos planą apsiėmęs H. Asauskas teigė, jog norint bendrovei suteikti antrą kvėpavimą, buvo būtina pagalvoti apie veiklos „stuburą“ ir galimas šalutines papildomas veiklas. „Pagrindinė bendrovės veikla – atgaivintas rapsų spaudimas. Antroji veikla – importuoto aliejaus iš trečiųjų šalių (Rusija, Baltarusija) valymas. Maistinio aliejaus gamyba, ilgą laiką buvusi pagrindinė įmonės veikla, pagal apimtis liko tik ketvirtoje vietoje, t.y., kad išnaudotumėme didžiąją dalį gamybinių pajėgumų, pradėjome gaminti ir tiekti aliejų biokuro tikslams. Nemaža jo dalis iškeliauja į AB „Mažeikių nafta“, o daugiausia – į Vokietijos ir Lenkijos biodyzelino gamyklas. Pavyko išjudinti ir naujas veiklas: prekybą rapsų sėklomis, trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis bei kviečių ir miežių supirkimą iš ūkininkų. Taip po truputį, žingsnis po žingsnio, judame į priekį“, – pasakojo H. Asauskas.
Išsikapstyti padėjo… savianalizė
H. Asausko teigimu, šiuo metu visos pastangos metamos į gamybos efektyvinimą ir fiksuotų sąnaudų mažinimą. Kaip tai yra daroma? Stebint ir kruopščiai analizuojant kiekvieną procesą. „Visas gamybines sąnaudas (valymą, džiovinimą, perdirbimą ir kt.) apskaičiuojame tonai rapsų. Kai turi tokį kiekvienos dienos grafikėlį, imi domėtis, kas lemia svyravimus. Kalbiesi su darbuotojais, diskutuoji, eksperimentuoji, stebi kas kelias valandas ir galiausiai pamatai, kad, skirtingai nei darbuotojai galvodavo anksčiau, rapsų žaliavos kokybė nėra pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso, koks kiekis aliejaus iš jos bus išspaustas. Jei pagal aliejaus išspaudimo iš rapsų rodiklį 2014-aisias iš aštuonių Pabaltijyje esančių aliejaus perdirbimo įmonių buvome aštunti, tai šiuo metu šis rodiklis – geriausias. Galimo maksimumo dar nepasiekėme, kol kas trūksta priemonių, bet viskas jau planuose“, – pasakojo pašnekovas.
Plėtojamas bendradarbiavimas su ūkininkais
Pasak vadovo, kad „SV Obeliai“ nepritrūktų aliejaus gamybai reikalingos rapsų žaliavos, nuo šio pavasario mestos didžiulės pajėgos į bendravimo infrastruktūros su ūkininkais kūrimą: bendrovė pradėjo ūkininkus aprūpinti rapsų sėkla, konsultuoti dėl jos pasirinkimo atsižvelgiant į geografinius ypatumus ir t.t. „Pernai iš ūkininkų supirkom 7 tūkst. t rapso, šiemet vien per pirmas dvi derliaus ėmimo savaites – 4,5 tūkst. t, tikslas – iki metų pabaigos supirkti bent 15 tūkst. t. Jei prieš pusantrų metų bendrovė per dieną buvo pajėgi priimti iki 200 t rapso žaliavos, tai šiemet, atnaujinus grūdų priėmimo linijas bei laboratoriją, priėmimo pajėgumai padidėjo iki 700 t per dieną. Pernai galvojome, kaip nenumirti, šiemet jau tapome matomais rinkos žaidėjais. ”, – teigė pašnekovas.
Tikslas – sukurti gamybos procesų rodiklių stebėjimo sistemą ir išugdyti vietinį vadovą.
Dar prieš pusantrų metų, vos sėdęs už „SV Obeliai” vairo, H. Asauskas „Gimtajam…” teigė, jog įkvėpti bendrovei antrą gyvybę bandys į pagalbą pasitelkdamas iš didmiesčių pasikviestus „kertinius” specialistus. „Nepavyko… Pasikviečiau dirbti profesionalus iš Vilniaus, Klaipėdos, bet netrukus pamačiau, kad žmonės palūžo: nesugebėjo Obeliuose atrasti mėgstamos veiklos, juos ėmė slėgti aplinka. Kai kalba sukasi apie bendrovės veiklos efektyvinimą ir „vėlinių atmosferos” išsklaidymą – tokių dalykų negali būti, nes aukštesnes pareigas užimančių žmonių nuotaika greitai persiduoda kolektyvui. Teliko senas, patikimas, bet gerokai ilgesnis kelias – atsirinkti tinkamų būdo savybių vietinius žmones ir juos ugdyti. Procesas, tiesa, tebevyksta, bet esu juo patenkintas. Mano tikslas – iki metų pabaigos sukurti aiškią gamybos procesų rodiklių stebėjimo sistemą ir vietoj savęs išugdyti vietinį vadovą su savaitine mano priežiūra, kad padėčiau išsiaiškinti daromas klaidas ir parinkti tinkamiausius „vaistus“. Tada mano vaidmuo šiek tiek pakistų – būčiau akcininkų atstovas įmonės būklės operatyviam stebėjimui“, – neslėpė pašnekovas.
Apie „vidaus“ minimalų darbo užmokestį ir pozityvios atmosferos svarbą kolektyve
„Kaip čia yra: darbuotojų – sumažėjo perpus, o bendrovės gamybos rodikliai į priekį šovė kelis sykius?“, – teiravomės H. Asausko. „Viskas lyg ir elementaru – tiesiog reikia nebijoti bendrauti su žmonėmis“, – šypsosi jis ir neslepia, jog Obeliuose pats dar sykį įsitikino, kad vadovo pareigos vien skaičiukais neapsieina. „Gali žmogų įbauginti, ir jis pagal visas instrukcijas tau tikrai padarys tą, ką turi padaryt, bet ne daugiau… Kai žmogui palieki laisvės fantazijai, jo padarytos klaidos atsiperka naujomis idėjomis. Vadovo užduotis – išlaisvinti darbuotojų potencialą, o tą padaryti įmanoma tik tada, kai jie gerai jaučiasi“, – sako pašnekovas. Pasak jo, sparčiausiai nuo bendro tikslo tolstama, kai kolektyvas pasidalina į gamybininkus ir administraciją, į specialistus ir… valytojas, kai nėra vietos saviraiškai, tiesioginio ryšio su vadovu ir t.t. „Vos atėjęs dirbti į Obelius pamačiau, kad darbuotojai rūko, kur papuola. Nusprendėm įrengti oficialų rūkomąjį, tiksliau, pasistatėm paprastą šiukšliadėžę prie įėjimo į gamybos pastatą ir sutarėme, kad visi (ir gamybos, ir administracijos darbuotojai) rūkysime tik šioje vietoje ir niekur kitur. Atrodytų, menkniekis, bet kolektyve, kur daug rūkančių žmonių – didelis žingsnis: artimiau vieni su kitais susipažinom, turim galimybę pasitart, paklaust, pasiginčyt, sumažėjo psichologinis atstumas tarp gamybos ir administracijos darbuotojų. Kad darbuotojas jaustųsi saugus, jo atlyginimas neturi prasilenkti su realybe: mes bendrovėje turime nusistatę savo minimalų darbo užmokestį (apie pusketvirto šimto eurų „į rankas“), kurį įprastai gauna tik bandomąjį laikotarpį dirbantis žmogus. Jokiam darbdaviui nebus naudingas toks žmogus, kuris atėjęs į darbą yra priverstas galvoti ne apie įmonės tikslus, o apie tai, ką papildomai nuveikus, kad vaikams galėtų nupirkti mėsos ar batus… Būtina vadovo savybė – teisingumas, padedantis įgyti pagarbą ir pasitikėjimą. Kaip svarbu subarti pagal klaidos dydį, taip dar svarbiau – pagirti už gerai atliktus darbus. Jei žmogus nuoširdžiai stengiasi, o tu nepastebėsi – ilgainiui ateis nusivylimas, kuris neduoda naudos nė vienai pusei“, – sava vadovavimo kooperatyvui „SV Obeliai“ patirtimi su „Gimtuoju…“ pasidalino H. Asauskas. Pasak jo, darbuotojai savo ruožtu privalo paisyti tik trijų taisyklių: laikytis duoto žodžio, daryti nuolatinę pažangą ir gerbti kolegą. „Vieno tikslo siekiančiame kolektyve negali būti jokių antpečių, nenoro diskutuoti ar priešiškumo. Nusižengus bent vienai iš minėtų trijų taisyklių, išimčių nebūna“, – sakė H. Asauskas.
Agnė Mackuvienė
