Magistro studijas baigusi Jolanta Paukštienė su dukra Solveiga ir sūnumi Ernestu.  Asmeninio archyvo nuotr.
Magistro studijas baigusi Jolanta Paukštienė su dukra Solveiga ir sūnumi Ernestu. Asmeninio archyvo nuotr.

Šaulė, sportininkė, entuziastė. Pelniusi „Vyno karalienės“ titulą, o draugų vadinama Gulbe… Tiesiog moteris, trykštanti energija, noru padėti kitiems. Jaunystėje, nesibaimindama išsiskirti iš minios, drąsiai žengė prie altoriaus su ūgiu už ją žemesniu vyru. Jos namų aplinką puošia pačios suformuotos pušys, primenančios bonsus. Visa tai apie Rokiškio socialinės paramos centro Obelių savarankiško gyvenimo namų vyriausiąją socialinę darbuotoją, Obelių gimnazijos jaunųjų šaulių vadovę, pedagogę Jolantą PAUKŠTIENĘ.

Su aktyvia antanašiete susitinkame jos išpuoselėtoje sodyboje. Ne veltui pro šalį plentu skriejančios mašinos stabteli pasigrožėti jos šeimininkės ir šeimos narių sukurta jaukia aplinka…

Vietoj seno karklyno Jolanta ir Rimgaudas Paukščiai iškasė tvenkinį,

vasarą pražystantį spalvingomis lelijomis. Vandens telkinio krantuose auga keistų formų eglės, pušys. Iš tolo akį traukia gėlynai, apvalios lyg kamuoliai tujos. Vaikščiodama po sodą šeimininkė pasakojo, kad ji dažnai geni spygliuočius: nuo kamieno pašalina dalį eglučių šakų. Tokiu būdu vainikai tankėja, o eglės primena piramides. Paprastą laukinę pušį ji išgenėjo taip, kad susiformavo į japonišką bonsą panašus medelis. Iš kūginės tujos sugebėjo sukurti žeme besiridinėjantį kamuolį…

„Formuoti spygliuočius reikia labai ilgai, tai daugelio metų darbo rezultatas. Norint jį pasiekti, reikia pasirinkti ir tinkamą medelį“, – aiškino J. Paukštienė.

Jos sutuoktiniui R. Paukščiui kilo mintis išsikasti rūsį. Pats savo rankomis idėją įgyvendino ir papuošė akmenų sienomis. J. Paukštienė nutarė apmūryti šulinėlius, dukrai Solveigai patiko sodo keliukų klojimas akmenėliais, o sūnus – didžiausias pagalbininkas, kai reikia nupjauti žolę. Moteriai gera prisiliesti prie akmens, nors mūryti gana sudėtinga, nes reikia perprasti akmenų dėlionę. Šeima kiek įmanoma stengiasi viską padaryti pati, tik židinį sumūrijo samdytas meistras.

Anksčiau spalvinguose gėlynuose buvo galima išvysti gandro ir gulbės skulptūrėles. Tačiau draugai sukritikavo šeimininkų skonį, sakydami, jog

tai kičas. „Gandrą išnešiau ir paslėpiau, o gulbę palikau. Tai draugų dovana“, – juokėsi pašnekovė ir prisipažino, jog prieš daugelį metų draugai jai prilipdė Gulbės pravardę…

Paukščių pomėgį sportui liudija šalia namų įrengta krepšinio ir tinklinio aikštelės.

Išsamiau – šeštadienio GR.

Dalia ZIBOLIENĖ

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie