Keliautojus, vykstančius per Lietuvos-Latvijos sieną į Subatę palydi tuščios pirkių išmuštais langais akiduobės. Lietuviškame kaime – sodybų tuštėjimo metas: senukai miršta, o jaunimas traukia laimės ieškoti į didmiesčius ir užsienius. Uždaromos mokyklos, nyksta kultūrinis gyvenimas… O kaip gyvena mūsų kaimynai latviai? Apie pasienio krašto gyvenimą norėjosi sužinoti iš pačių latvių, tad “Gimtasis…” vyko į Subatę ir Aknystą pažiūrėti, kaip laikosi šių latviškų miestelių žmonės. Įdomu, ar kaimynų sodybos irgi pasitiks tuščiais langais?
Krizė slepiasi
Mūsų šalies valdžia vis ramina tautiečius, bambančius dėl augančių mokesčių, kylančių kainų ir mažėjančių atlyginimų. “Pasižiūrėkite į Latviją: šios šalies žmonės dar blogiau gyvena”, – ragina mus valdžios vyrai ir moterys. Vos per penkis žingsnius nuo sienos – Subatės miestelis. Pasienio Lietuvos pusėje – dvi apleistos begriūvančios sodybos išdaužytais langais, nudžiūvusiomis obelimis. Latvijos pusėje – rami, jauki ir labai tvarkinga Subatė. Apleistų, “nugyventų” namų nematyti. Aikštėje žydi gėlės. Darbo dienos popietę praeivių nedaug: centrinėje miesto aikštėje, autobusų stotelėje būriavosi paauglių pulkelis, gatvele link pensionato traukė kelios senutės. Kiek judriau prie trijų parduotuvių: čia nuolat stojo automobiliai, pasienin savo transportą statė dviratininkai. Nedidelio miestelio aikštėje viena prie kitos glaudžiasi net trys parduotuvės. Statistiniais duomenimis, 2004-aisiais Subatėje gyveno 1 222 gyventojai. Lyg šitų trijų dar maža būtų, remontuojamas pastatas, kuriame įsikurs ketvirtoji parduotuvė. Subatės gyventojai juokavo, kad jiems toks parduotuvių išsidėstymas, o ir jų tarpusavio konkurencija – į naudą. Mat žmonės netrunka apeiti visas ir palyginti kainas. “Vienoje parduotuvėje kruopos pigesnės, kitoje – makaronai. Trečioji – specializuota, prekiaujanti šviežia mėsa. Tad mėsos kitose nė nebeperkame”, – Subatės konkurencijos ypatumus dėstė vietos gyventojas Juris Šapalas. Be parduotuvių, centrinėje miesto aikštėje įsikūręs paštas, kiek atokiau – kultūros namai, kviečiantys jaunimą į diskoteką. Pasak vietos gyventojų, šokiai rengiami dukart per mėnesį. Į juos renkasi 14-16 metų paaugliai. “Jaunimas bėga iš miestelio. Dauguma važiuoja į užsienį dirbti”, – pasakojo prie vienos parduotuvių sutiktas Subatės gyventojas Georgijus Baryšnikovas.
Visas straipsnis šeštadienio „Gimtajame…“
[*reklama*]
Lina Dūdaitė
