Poledinė žūklė – malonumas ir rizika

Ekstremalus siūlau griežtai bausti

Rolandas Katinauskas

Ledo storio nelabai nustatinėju, tiesiog nelipu, kol nesu garantuotas, kad jis stiprus. Nesu iš tų rizikuojančiųjų, nors, kaip žinia, pirmieji poledinės žūklės laimikiai būna neblogi. Pasitikrinti geriausia badant ledą peikena, akylesnis žvejys ir pagal ledo spalvą gali nustatyti, geras ledas ar ne.

Į poledinę žūklę rengiuosi atsižvelgdamas į oro sąlygas, aišku, rizikos būna visada dėl properšų ar praplauto ledo.

Kenčia žvejų reputacija

Darius Baltakys

Rizikuoja tie, kurie nesaugo savęs, nebenori gyventi arba yra kvaili, bet tai nėra tas pats, kas eiti plonu ledu. Čia yra daug niuansų, bet labai galia, kad dėl tų, kurie nesisaugo, kenčia visi. Labiausiai gaila tų kvailių artimųjų. Kitas dalykas – labai kenčia žvejų reputacija, nes šešėlis krinta ant jų visų, o skęsta daugiausia ne žvejai.

Kai ledas dar plonas, patikrinti jį galima senu geru metodu: peikeną kas keletą žingsnių besti ledą. Žvejai privalo turėti smeigus, kurie įlūžus padeda užlipti ant ledo, tai kaip automobilio saugos diržai – padeda, bet ne visada.

Yra nemažai kriterijų

Andrius Varnas

Yra nemažai kriterijų, ypač atsiradus pirmajam ledui ir dar pradedantiesiems žvejams. Niekada nelipk ant nežinomo ežero ledo, rizikuoji, nes nežinai nei to, nuo kurios pusės jis pradėjo užšalinėti, nei to, kur yra pavojingos vietos, pvz., įtekantys upeliai, grioviai ir t. t.

Antra – visada tikrink ledą kas keletą metrų peikena ar grąžtu. Jei einama su draugu, neikit koja kojon vienas šalia kito, geriau laikytis nors 5 m atstumo, visada išlikite budrūs.

Išsamesnius komentarus skaitykite  „Gimtajame…“