Gesinti sudėtinga
Žolės gaisrai – vieni pavojingiausių, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, o kaip parodė praėjusių metų patirtis, – supleškinti ir ištisus kaimus.
Pernai atvirose teritorijose kilo 4980 gaisrų, išdegė per 3,2 tūkst. ha. Tokių gaisrų gesinimas kainuoja daug, o užgesinti sudėtinga. Dažniausiai arti nebūna vandens šaltinių, ugnį tenka malšinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie pievų gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, pareigūnai išeikvoja daug fizinių jėgų. Išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnes ir didesnes nelaimes, kai pagalbos reikia nedelsiant.
Už skaičių – tragedijos
Pernai balandžio 25 d. Krakūnų kaime (Šalčininkų r.) nuo žolės kilo milžiniškas gaisras. Degė visa gatvė – net 14 pastatų. Netrukus Rūdiškėse (Trakų r.) užsidegė 10 pastatų: ūkinis ir 9 sandėliukai. Tą pačią dieną Stelmužės kaime (Zarasų r.) sudegė 5 pastatai. Balandžio 24 d. dėl padegtos žolės ir šiukšlių supleškėjo 9 pastatai Panevėžio ir Rokiškio rajonuose, per 20 ha miško Mažeikių rajone. Per tris paras šalyje sudegė 41 pastatas, ugnis nuniokojo 177 ha atvirų teritorijų.
Kaip elgtis?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus tokius gaisrus, prašoma nepraeiti pro šalį – pasistengti ugnį užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengva pažaboti užplakant medžių šakomis, užpilant vandeniu arba smėliu.
Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.
GR ir PAGD inform.
