– Kada pradėjai domėtis Dakaro raliu ir kodėl būtent dabar nusprendei jame apsilankyti?
– Dakaru domiuosi nuo vaikystės. Kasmet laukdavau Naujųjų, nes žinodavau, kad tuomet prasidės svarbiausios pasaulyje ralio lenktynės, kuriose dalyvauja ir lietuviai. Kadangi šiais metais esame vieni pagrindinių sunkvežimių įskaitos dalyvių rėmėjų, gavome kvietimą iš komandos piloto Vaidoto Paškevičiaus.
– Jūsų įmonė viena iš pagrindinių „SV Technika Racing“ komandos rėmėjų. Kodėl nusprendėte prisidėti?
– MB „Pastatų sistemos“ buvo tarp TOP 4 didžiausių sunkvežimių įskaitos komandos rėmėjų, o šios komandos pagrindinis vairuotojas Vaidotas Paškevičius yra kilęs iš Kupiškio. Sulaukęs prašymo paremti komandą negalėjau atsisakyti.
– Kaip vyko kelionės planavimas? Kokiu skrydžiu pasiekėte Afriką?
– Į Dakarą vykau kartu su broliu Ernestu, kuris yra įmonės Klaipėdos filialo vadovas. Lėktuvo bilietus padėjo parūpinti Lietuvių komandos paskirtas kelionių agentas, o visą likusią kelionės dalį planavome savarankiškai. Pats sudėtingiausias iššūkis – išsinuomoti keturiais ratais varomą automobilį Dakaro varžybų laikotarpiui. Iki pat nuvykstant nebuvo aiškūs tikslūs greičio ruožų žemėlapiai, todėl buvo sudėtinga planuoti tikslias nakvynių vietas.
Skridome „Turkish airlines“ skrydžių bendrovės lėktuvu. Ji vienintelė pasiūlė reikiamus skrydžius iki nurodytos vietos. Kelionė nuo Vilniaus oro uosto iki Dakaro starto užtruko 24 val. Skridome iš Vilniaus į Jedos miestą su persėdimu Stambulo oro uoste. Jedos oro uoste pasiėmėme automobilį ir važiavome 700 km iki Dakaro starto Aluloje, Saudo Arabijoje.
– Ar tai buvo pirmoji kelionė į šią pasaulio dalį? Kokie pirmieji įspūdžiai, kas nustebino, kas buvo neįprasta?
– Tai nebuvo pirma kelionė į Afriką. Keletą kartų teko atostogauti Egipto kurortuose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, bet į tikrąją Saudo Arabijos širdį vykau pirmą kartą. Pirmas įspūdis – ypač platūs ir geros kokybės keliai, mažos kuro kainos (apie 30 ct/l). Būnant Saudo Arabijos centrinėje dalyje sunku sutikti europietį turistą, o dar sudėtingiau – vietinį gyventoją, šnekantį angliškai. Atvykus į šalį pirma problema – interneto ryšys. Lietuviškų tarifų kainos neįtikėtinai didelės, todėl teko įsigyti vietos kortelę. Tokios kortelės išduodamos tik specializuotose vietose su asmens dokumentu bei nuskaitant pirštų antspaudus. Kelionės pradžioje automobiliu teko važiuoti per didžiulį Jedos miestą be mobiliojo ryšio, navigacijos ir interneto.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
