Balandžio 25-26 d. vyks tradicinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom 2014“. Visuotinės talkos tikslas – surinkti atliekas ir padaryti Lietuvą švaresnę bei skatinti bendruomeniškumą ir savanorystę.
Darbo pakaks visiems
Šiųmetė akcija pavadinta „Pradėkim nuo savęs“. Šis akcijos „Darom“ šūkis ragina kiekvieną žmogų susimąstyti, kaip apsaugoti gamtą nuo teršimo, bei kviečia prisidėti prie aplinkos švarinimo ir tausojimo. „Darom“ akcijos rajone koordinatorė Danutė Kniazytė sakė, jog talkininkai šiemet raginami darbui rinktis tik pačias šiukšlingiausias seniūnijų, miesto ir kaimo bendruomenių bendrojo naudojimo teritorijas ar kitus gamtos kampelius.
Pasak koordinatorės, „Darom“ akcija vykdoma lanksčiai: nors balandžio 25-26 d. paskelbtos pagrindinėmis talkos dienomis, tačiau talkininkai aplinką jau tvarko jiems priimtinu laiku: mokyklos – per visuomenei naudingos veiklos valandas, įstaigos – po darbo valandų ar savaitgaliais. Akcijoje įprastai dalyvauja daug rajono įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, įmonių ir partijų kolektyvų kartu su šeimomis.
„Pradėk nuo savęs“ – ne demonstracijos šūkis, o kvietimas pradėti tvarkytis nuo savęs“, – dėstė D. Kniazytė.
„Darom“ talka mūsų rajone sutampa su tradicine dvaro talka bei bendruomenių organizuojamomis aplinkos švarinimo akcijomis. Todėl niekas neprognozuoja, kiek talkininkų prisidės prie „Darom“. Anot D. Kniazytės, visai nesvarbu, po kokia talkos vėliava aplinka bus tvarkoma: kuo daugiau iniciatyvų – tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Koordinatorės teigimu, tik savo sodybos, kiemo ar sodo aplinkos tvarkymas prie savanoriškos talkos nepriskiriamas: „Čia kaip dalyvavimas nacionaliniame diktante: jį rašyti gali ir namuose, bet nebūsi vertinamas ir prizo negausi.“
Kadangi šiųmetis pavasaris startavo neįprastai anksti, daug teritorijų nuo šiukšlių jau apvalyta. „Visi skubėjo apsišluoti, surinkti akis badančias atliekas. Seniūnai sakė, jog pas juos talkos vyksta nuolat: aplinką švarina įstaigų darbuotojai, moksleiviai ir patys gyventojai. Todėl į kai kurias teritorijas, kurias anksčiau pasirinkdavo „Darom“ talkininkai, šiemet vykti nebereikės“, – komentavo D. Kniazytė.
Tačiau tvarkytinų vietų tikrai visiems pakaks, o talkininkų aktyvumas labiausiai priklausys nuo gamtos sąlygų.
Iš dugno negraibys
Šiųmetės „Darom“ talkininkų darbo maršrutai – šiukšlinos pakelės, pamiškės, parkai ir aikštelės.
„Ne, iš ežerų dugnų šiukšlių negraibysime, nes neturime narų, o specialiai neapmokytiems savanoriams toks darbas būtų labai rizikingas“, – dėstė akcijos koordinatorė. Pasak jos, rajone aplinkos situacija pamažu gerėja: per talkas pastebėta, jog gražiai tvarkomose bendro naudojimo teritorijose gyventojai elgiasi kultūringiau, mažiau šiukšlina.
„Pernai savivaldybės talkininkų komanda pasirinko tvarkyti Rokiškio ežero pakrantes ir aikšteles. Tačiau čia beveik nebuvo ką veikti, džiaugėmės suradę po šiukšlę kitą“, – D. Kniazytė prisiminė pernai metų talkos niuansus.
Remia savivaldybė
„Darom“ akcija mūsų rajone vyksta šeštus metus. Šią iniciatyvą remia rajono savivaldybė. Jos vadovai skatina bendruomeniškumo tvarkant aplinką idėjas ir svariai prisideda prie šios akcijos finansiškai. Savivaldybė finansuoja surinktų šiukšlių išgabenimą, perka šiukšlių maišus ir pirštines. Tiesa, per šiųmetę „Darom“ pirštinių gaus tik mažieji talkininkai, o suaugusių dalyvių prašoma turėti savas.
Sutvarkyti šiukšles, paliktas pamiškėse, pakelėse, prie nenaudojamų objektų, kasmet kainuoja dešimtis tūkstančių litų. Rajono ekologo Daručio Krivo teigimu, didžiulę sumą pinigų per nevalas išmetame į balą.
Pernai per „Darom“ talką rajone surinkta beveik 80 t atliekų, tačiau ne visos užterštos teritorijos buvo išvalytos. Akcijos „Darom diena 2013“ aplinkos švarinimo talkose rajone dirbo 4 tūkst. 589 dalyviai. Buvo surinkta ir į Panevėžio regioninį sąvartyną nugabenta 68,08 t atliekų bei apie 8 t naudotų padangų. Jas regioninis sąvartynas priėmė nemokamai. Užpernai akcijoje dalyvavo 5 tūkst. 233 talkininkai, jie surinko 102,4 t atliekų.
„Darom“ akcija savivaldybei kasmet kainuoja apie 20 tūkst. Lt: pagrindinės išlaidos – surinktų atliekų išvežimas.
Išgabens tik iš registruotų vietų
„Darom“ talkos rajone jau vyksta: esant palankiam orui įstaigos, seniūnijos skuba rinkti šiukšles, o pakelėse, parkuose, aikštelėse jau pririkiuota atliekų maišų.
Anot D. Kniazytės, ant seniūnų galvų užkrautas didelis darbas. Jie turi sustyguoti procesą tam, kad talkininkų surinktos šiukšlės būtų atgabentos iki „Darom“ registruotų atliekų išgabenimo punktų. „Seniūnas – lyg žaidžiantis treneris: yra ir talkų organizatorius, ir vykdytojas“, – dėstė D. Kniazytė.
Didelis darbo krūvis tenka ir akcijos partneriui AB „Rokiškio komunalininkas“: bendrovė per 3-4 dienas skuba surinkti ir išgabenti talkininkų surinktas atliekas. Pernai per „Darom“ talką rajone surinkta beveik 76 t atliekų, užpernai – 102 t, o 2009 m. – beveik 200 t.
D. Kniazytė akcijos dalyvius kviečia elgtis atsakingai: tam, kad talkininkų surinktų šiukšlių maišai ilgai nestovėtų pakelėse ar aikštelėse, būtina iš anksto seniūnijoms pranešti apie talkininkų darbo vietas. Seniūnai pasirūpins atliekų maišus laiku nugabenti į registruotus šiukšlių išgabenimo punktus.
„Darom“ akcijai grupėmis užsiregistravę dalyviai bus aprūpinti šiukšlių maišais, kuriuos galima atsiimti VšĮ Rokiškio jaunimo centre, Vytauto g. 20 (kreiptis į Gitaną Kubilienę, tel. 32732, (8-627) 94773).
Kitais talkos klausimais galima kreiptis į akcijos koordinatorę D. Kniazytę tel. 71281, (8-616) 92848, el. paštu jaunimas@post.rokiskis.lt.
***
Dalia JANULIENĖ, Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė
Mūsų seniūnija akciją „Darom“ vykdo nuolat, tačiau pagrindinė talkos diena bus balandžio 25-oji.
Nors svarbiausios vietos jau aptvarkytos, darbų pakaks visiems talkininkams. Reikės sutvarkyti teritoriją miškų urėdijos link, Uljanavos mišką, pakelyje į Obelius esantį miškelį, prišiukšlintus Sėlynės miško pakraščius, teritoriją palei kelią į Šileikių kaimą už Rokiškio dvaro.
Bajorų kaimo bendruomenė tvarkysis prie garažų, kurių teritorija labai šiukšlina, Žiobiškio – prie kaimo vandenvietės, Čedasų gyventojai valys savo teritoriją, genės palei bendruomenės pastatą augančias tujas. Sėlynės bendruomenė darbuosis prie lentpjūvės ir kitose kaimo vietose. Kavoliškio bendruomenė tvarkys tvenkinio aplinką, o Rokiškio technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla, vaikų darželis švarins savo teritorijas. Skemiečiai tvarkys pakeles, aikšteles.
Jeigu kuris kolektyvas neturėtų pasirinktos talkos vietos, kviečiame sutvarkyti pakeles į Šileikius.
Valdas ADOMONIS, Juodupės seniūnas
Akcijos „Darom“ pagrindinė talka mūsų seniūnijoje vyks balandžio 25 d. Į ją jau registravosi Didsodės, Lukštų, Onuškio kaimų bendruomenės, Juodupės gimnazija ir kelios įstaigos.
Pačiame Juodupės miestelyje problemų lyg ir nebėra – aplinką sutvarkė viešuosius darbus atliekantys žmonės. Tačiau kaimuose numatome išvalyti nelegalius sąvartynus, apšiukšlintas pamiškes, pakeles ir vandens telkinių aplinką. Jeigu žmonės aplinkos neterštų, nereikėtų jokių akcijų.
Romualdas VARANIUS, Pandėlio seniūnas
Daug darbų nuveikė žmonės, dirbantys už socialines pašalpas. Pandėlio miestas jau aptvarkytas, bet kaimiškose vietovėse rūpesčių dėl aplinkos tvarkymo – daugybė. Taigi talkininkai darbuosis kelias dienas po Velykų. Bendruomenės tvarkys savo gyvenamųjų vietų teritorijas, pakeles, aikšteles ir pamiškes. Nelegalius šiukšlynus sutvarkėme rudenį, tad šį pavasarį darbo liko mažiau. Mūsų seniūnijai ši akcija labai daug kainuoja: seniūnijos teritorija didžiulė, maišus su šiukšlėmis savo transportu turime į Pandėlį suvežti iš atokiausių vietovių, esančių už dešimties ir daugiau kilometrų. Reikės papildomai nupirkti ir maišų, nes akcijos organizatorių dalijamų talkininkams bus per mažai.
Aplinką galima sutvarkyti ir be specialių akcijų. Bėda – žmonių sąmonėje. Kol nebus kultūros ir suvokimo, jog negalima teršti aplinkos, tol didžiulius pinigus išmesime kaip į balą. Žiūrėk, važiuoja automobilis, pro jo langą – švyst popiergalis ar skardinė. Tas pats ir su žvejais, vaikais. Valgė, numetė, o tvarkyti turi kiti.
Ant pašto ženklų – liepsnotoji ir žvirblinė pelėdos
Lietuvos paštas išleido du pašto ženklus, skirtus Lietuvos raudonajai knygai. Juose pavaizduotos liepsnotoji ir žvirblinė pelėda.
Šie ženklai išleisti po 80 tūkst. tiražu, pašto ženklų autorė – dailininkė I. Balakauskaitė.
Rajono ekologas Darutis Krivas sakė, jog liepsnotoji pelėda prieš keletą metų pastebėta Kazliškėlio kaime (Kazliškio sen.), o žvirblinės pelėdos gyvenimo pėdsakų mūsų rajone nebuvo užfiksuota. Tačiau tai nereiškia, jog šios rūšies paukščių mūsų rajone nebuvo ar nėra.
Liepsnotoji pelėda (Tyto alba) yra vienas paslaptingiausių Lietuvos paukščių, apipintas įvairiomis legendomis ir mitais. Tai itin retas sparnuotis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Pelėda išsiskiria šviesiais širdies formos skruostais, linguojančiais judesiais, o paukščio galva labiau panaši į besivaipantį gyvūną nei paukštį. Liepsnotosios pelėdos mėgsta apsistoti ganyklose, nenupjautos žolės laukuose kalvotu reljefu, ten, kur didelė graužikų populiacija. Veisimosi metu apsigyvena vienkiemiuose, senuose pastatuose, bokštuose. Kartais šios pelėdos įsikuria kartu su žmonių auginamais veisliniais balandžiais. Liepsnotųjų pelėdų priešas gamtoje – akmeninė kiaunė. Ji nevengia apsilankyti apleistuose pastatuose, o surastus kiaušinius ar jauniklius sunaikina.
Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum) labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Ji sveria apie 70 g ir yra mažiausia iš Lietuvoje aptinkamų pelėdų. Tai sėsliai gyvenantis paukštis, dažniausiai aptinkamas spygliuočių miškuose. Lizdui vietą pasirenka medžiuose, dirbtinai sukurtose ertmėse – genio uoksuose, varnėnų inkiluose, medžio drevėse. Didžiausią grėsmę žvirblinių pelėdų populiacijai kelia intensyvi miškų ūkio veikla, sanitariniai kirtimai, dėl kurių mažėja brandžių medžių.
Užs. 751
