GR archyvo nuotr.

Pasak jo, šis skubotai parengtas, ne iki galo apgalvotas, jo vertinimu,  įstatymo projektas  gali padaryti daugiau žalos, nei naudos.

„Įstatymo tikslas tikrai yra geras ir aš jį palaikyčiau, jei jis būtų paruoštas tinkamai. Tačiau dabar matome, kad nepagalvota apie tai, kas kontroliuos, ar šuo pririštas dvi valandas, ar ilgiau. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai yra  užkrauti įvairiomis funkcijomis, todėl manau, kad jiems tai tikrai nebus prioritetas“, – sako L. Jonauskas.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad nepagalvota, ką daryti skurdžiai gyvenantiems žmonėms, kurie apie kokio nors šuns voljero statybas ar namų valdos apsitvėrimą tvora net pagalvoti negali.
„Suprantu, kad paprasta paruošti įstatymą, kurį palaikytų miestų gyventojai, gaunantys didesnes pajamas, tačiau šioje vietoje visai nepagalvota apie sunkiau besiverčiančius, kaimiškų vietovių gyventojus, kuriems toks įstatymas taps finansine našta: neturės už ką mokėti baudų, o pagerinti augintiniams sąlygų taip pat neišgalės. Manau, kad sunkiai besiverčiantiems gyventojams turėtų būti skirtas finansavimas, kuris leistų sudaryti augintiniui tinkamas sąlygas“, – sako L. Jonauskas.
Seimo narys mano, kad priėmus įstatymą tokį, koks jis yra dabar, gali padaugėti bešeimininkių šunų.
„Manau, kad priėmus iki galo neparuoštą įstatymo projektą, gera iniciatyva gali susilaukti tokio paties efekto, kaip pradžioje buvo susilaukęs iki galo neparuoštas gyvūnų ženklinimo įstatymas. Tuomet skurdžiau gyvenantys žmonės, pabūgę baudų už augintinių neženklinimą ir neturėdami už ką to padaryti, išmetinėjo šunis ir kates tiesiog į gatvę. Negalėdami įsirengti voljerų žmonės gali imti atsikratyti savo augintinių, tiesiog juos paleisdami. Galime tik įsivaizduoti to pasekmes“, – teigia L. Jonauskas.
ELTA primena, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo uždrausti laikyti šunis nuolat pririštus, tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais.
„Šiuo įstatymo projektu siekiama numatyti aiškų ir konkretų reikalavimą, kad šunys Lietuvoje negali būti nuolat laikomi pririšti, numatant tik būtinas išimtis. Yra įvairių alternatyvų – humaniškesnių ir saugesnių būdų laikyti gyvūnus, tokių kaip aptvarai, voljerai ir kiti, šiuolaikinės technologijos leidžia stebėti gyvūnus nuotoliniu būdu bei užtikrinti gyvūnų ir aplinkinių saugumą, nenaudojant pririšimo“, – dokumento aiškinamajame rašte sako A. Gedvilienė.
Projekte numatoma, kad šunis pririštus laikyti būtų galima vedant juos pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip dvi valandas.
„Esant tam tikroms objektyvioms aplinkybėms, pavyzdžiui, trumpalaikis gyvūno pririšimas jį transportuojant, gydant, maitinant, dresuojant, gyvūnui atliekant tarnybines pareigas ir panašiai, gali būti neišvengiamas siekiant apsaugoti tiek patį gyvūną, tiek aplinkinius“, – sako A. Gedvilienė.
Pasak jos, gyvūnų laikymas juos pririšus gali būti traktuojamas kaip žiauraus elgesio su gyvūnais forma, kuri pasireiškia kaip fizinės kančios, psichologinis stresas, elgesio problemos.
„Nuolat pririštas gyvūnas stokoja socialinių įgūdžių, neužmezga ryšio su žmonėmis ir nepakankamai mokosi tinkamo elgesio, todėl toks jo laikymas gali paskatinti agresyvumą ir netinkamą, destruktyvų elgesį. Nutrūkęs nuo grandinės toks gyvūnas gali kelti pavojų aplinkiniams“, – pastebi projekto iniciatorė.
Jos duomenimis, nemažoje dalyje Europos valstybių gyvūnus laikyti pririštus yra draudžiama arba leidžiama tik laikinai, laikantis gyvūnų gerovės taisyklių. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimo skyriaus atlikto tyrimo duomenimis, 9 iš 23 analizuotų Europos Sąjungos valstybių narių šiuo metu yra įtvirtintas draudimas laikyti šunis pririštus, kitose šalyse yra numatyti įvairūs ribojimai, daugiausia numatant kiek valandų per parą ar kokiomis aplinkybėmis šunis galima pririšti.
Jei Seimas pritartų, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2027 metų.
Kartu su A. Gedviliene jas teikia Seimo nariai Ieva Pakarklytė, Matas Maldeikis, Morgana Danielė, Paulė Kuzmickienė.
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: