Tikrovė turi nematomą pusę. Kaip ir paveikslai, kurie pertapyti, restauruoti ar kitaip atnaujinti. Tų pakeitimų neregėsi plika akimi, juos įmanoma įžvelgti tik pasitelkus technologijas ar rentgeno spindulius, kitaip sakant, pamatyti kaip savo plaučius rentgeno nuotraukoje. Smalsuoliai tuo gali įsitikinti Rokiškio krašto muziejuje atidarytoje parodoje.
Tikrovė turi nematomą pusę. Kaip ir Dakaro ralis. Jis dulkėtas, su smėlio šuorais iš po ratų, su apsivertusiais automobiliais ir laužytais kaulais, kartais mirtinas. Nepaisant to, lenktynininkai veržiasi į jį tarsi į Laimės žiburį, prieš TV kameras šypsosi pavargusiais, dulkėmis apneštais veidais, laido juokus, trasoje padeda užstrigusiems kolegoms, o lietuvių sirgaliai jiems išskleidžia įspūdingo dydžio Lietuvos trispalvę. Veiksmas duoda peno žiūrovams, jie kaip užhipnotizuoti gėrisi smėlynų vaizdais ir lekiančiais automobiliais, motociklais. Užčiaupę burnas tyli tik gamtos aktyvistai, nors CO2 išmetama perkūnas žino kiek. Matyt, tai jiems būtų per sprangus kąsnis, nes su Dakaro raliu susijusios šlamančiųjų sumos įspūdingos, o sistemos nepajudinsi. Sistema – tai ne lankoje besiganančios karvės, kurių išmetamą CO2 nesunkiai išmatuoja aktyvistai.
Nematomą pusę turi įmonė, apsiskelbusi ekologiška, tačiau nuotekų vamzdynus išraičiusi taip, kad, kaip sakoma, blaivas nesuprasi. Ta raizgalyne tykiai tykiai kaip Nemunėlis sruveno brudas. Tiesiai į Kuršių marias. Kokia pasekmė? Vaizdelis viename didžiųjų prekybos tinklų Rokiškyje: eina pusamžė pora, vyras šmaukšt ir pasispaudžia pašonėn 24 ritinėlių tualetinio popieriaus pakuotę. Į nebylų nustebusios žmonos klausimą atsako: „Ką gali žinoti, gal uždarys?“
Nematomą pusę turi ir ūkininkai. Ne apie mokesčius kalbėsiu, tą lai daro finansininkai. Rūpi, kodėl dažnai supriešinamas miesto ir kaimo žmogus. Neva ūkininkai važinėja per daug brangia technika ir dar prašo nuolaidų, neva jie turi gyventi pagal tas pačias taisykles, pagal kurias rinkoje vienas su kitu varžosi verslininkai. „Kol tame katile nepabūni, ne viską supranti. Kai kam atrodo, kad ūkininkai lengvai gyvena. Skirtumas tas, kad verslininkas gali pristabdyti veiklą, jeigu nebėra rinkos arba apmažėjo prekyba, pavyzdžiui, pasibaigė sezonas. O ūkininkas negali nemelžti karvių, nors krito pieno kaina“, – spaudai sakė Dalia, viena rajono Ūkininkų sąjungos vadovių (šios mintys tada liko nepaviešintos, nes „neprilipo“ prie ruošiamo interviu temos). Taip, pieno nepasandėliuosi kaip tualetinio popieriaus. Žemdirbys priklauso ne tik nuo rinkos, bet ir nuo gamtos. Viena smarki liūtis gali paskandinti jo lūkesčius ir planuotas pajamas, o verslininko nepaskandins. Be to, žemės ūkis kuria didžiausią pridėtinę vertę – iš jo produkcijos išgyvena perdirbimo įmonės, prekybininkai. Kiek į tą ratą įsisuka darbuotojų? Todėl žemės ūkis visame pasaulyje dotuojamas. Tokios pašnekovės mintys.
Labai garsiai nešaukiama, tačiau yra dar viena dotavimo priežastis – šalies ekonominis savarankiškumas priklauso ir nuo to, kiek maisto ji pati pasigamina. Jei „užrauksi“, tapsi per daug priklausomas nuo kitų valstybių. Geriausias pavyzdys – nafta. Jeigu jos turi, gali klestėti. Manau, mūsiškiai pagrįstai piktinasi, kad jiems kliūva mažiau dotacijų nei galingesnių valstybių ūkininkams.
Tikrovė. Trikovė. Sukeiti raides vietomis ir atsiranda žodžių žaismas. Tikrovės antra pusė – kova, kurioje tenka parodyti raumenų jėgą ir išmintį kaunantis dėl rinkų, pelno, prizo ar tiesiog išgyvenimo. Ji ne visada maloni, bet neišvengiama, nes klausomasi tik stipriausiųjų.
