Pirmas bandymas
Viskas prasidėjo prieš dešimt metų, kai Vilimai nutarė pasistatyti pirtį.
„Tą pirtį ne pats stačiau, kiti statė, o aš tik medieną paruošiau. Stebėjau, kaip stato, ir galvojau, kad ir aš galėčiau, kad nieko čia nėra sudėtingo. O ir nebuvau labai patenkintas kitų darbu, ne viską sumeistravo taip, kaip norėjau“, – pasakoja R. Vilimas.
Kai pirtis jau buvo pastatyta, šeimininkai apsižiūrėjo, kad reikia samčio vandeniui semti. „Galvojom pirkti varinį, bet žmona man sako, o kodėl tu negali padaryti medinio? Galvoju – pabandysiu. Ėmiau ir per valandą padariau, pavyko“, – prisimena R. Vilimas ir atneša vis dar naudojamą prieš dešimtmetį savo rankomis išskaptuotą didelį samtį. Laikas, atrodo, jam nepakenkė – nors šiek tiek nuskilęs, tačiau maloniai rankų nugludintas, su patogia rankena.
Bet tai vienintelis toks darbas, daugiau štokių nebedarė. Net nebepamena, iš kokio medžio – ąžuolo ar uosio – jį išdrožė. „Šaukštą ar samtį nėra lengva išdrožti, kur kas lengviau lieptelį pastatyti“, – ir rodo į kūdrą, kurią puošia paties darytas lieptelis.
(Daugiau – antradienio „Gimtajame…“)
