Gaisras sunaikina namus, liepsnos praryja žmonių turtą. Po skaudžios nelaimės padegėliai susiduria su problema, kaip sutvarkyti gaisravietę. Kur dėti apdegusius sienojus, namų apyvokos daiktų, statybinį laužą, kai artimiausias sąvartynas Panevėžyje?
Šiukšlyno pašonėje daugiau nei dveji metai
Domėtis šia problema paskatino Kamajų K. Narkevičiaus gatvės gyventoja Dana Strumskienė. Šalia jos namo – šiukšlynas, likęs po 2014 m. sausį kilusio gaisro. Dviem savininkams priklausantis medinis pastatas sudegė taip, kad jo nebeapsimoka atstatyti. Iki šiol gaisravietėje mėtosi daug apdegusių daiktų. „Vasarą drabužių krūvas, aptrupėjusias, pajuodusias krosnies plytas, šiukšles pridengia žolė, o žiemą ir pavasarį atsiveria visas šiukšlynas. Nemalonu gyventi apšnerkštoje aplinkoje“, – pasakojo „Gimtajam…“ D. Strumskienė.
Jos atmintyje dar išlikęs liepsnose skendinčio namo vaizdas, stogo šiferio poškėjimas, lyg šaudytų fejerverkai. Deja, medinis pastatas sudegė. Greitai į nelaimės vietą atvykusiems ugniagesiams pavyko apsaugoti tik kaimyninė medinį namą.
Pasak kamajiškės, viena namo savininkė labai sena, pasirūpinti savo turtu nebegali. Kitas savininkas turi giminaičių, tačiau jiems sąvartynu virtusi vieta nerūpi. Iki nelaimės šiame pastate laikinai glaudėsi Gintas Saladžius. Po gaisro prabėgus keliems mėnesiams vyras mirė.
Seniūnija išvežė keturias priekabas
„Kiek metų turėsime gyventi šalia šiukšlyno?“ – retoriškai klausė D. Strumskienė. Ji ne kartą apie nesutvarkytą gaisravietę užsiminė Kamajų seniūnijos specialistams, ragino tvarkyti, išvežti šiukšles, bet veltui.
Pasak Kamajų seniūnės pavaduotojo Algirdo Bernoto, seniūnija iš minėtos vietos išvežė bent keturias priekabas apdegusių daiktų, teritoriją tvarkyti siuntė viešuosius darbus dirbančius žmones, taip pat kamajiškius, atidirbančius už pašalpas. Nors organizuotos talkos, tačiau teritorija iki šiol nebaigta tvarkyti.
Daugiau – kitos savaitės “Gimtajame…”
