Ką nuveikė iniciatyvinė grupė?
Paminėjimas prasidėjo Čedasuose. Už žuvusiuosius, jų rėmėjus ir artimuosius aukotos šv. Mišios Čedasų bažnyčioje, po jų automobilių kolona pajudėjo prie buvusio Zablačiaus dvaro (Pandėlio sen.), kur pastatytas paminklinis žymuo. Vėliau minėjimas persikėlė į Panemunio kaimo bendruomenės namus. Juose pristatyta iniciatyvinės grupės „Laisvės kovotojų atminimo įamžinimas“ veikla.
Iniciatyvinė grupė nuveikė nemažai. Smarkiai pasistūmėjo keturių partizanų kūnų paieškos. Jie žuvo 1947 m. Zablačiaus dvare, kūnai buvo sumesti į Skaistės ežerą. Pavasarį išplaukusius kūnus pastebėjo vietiniai žmonės ir juos slapta palaidojo trijose ežero pakrantės vietose. Dabar siekiama juos rasti ir garbingai palaidoti. Šių metų vasario mėnesio pradžioje suorganizuota ekspedicija prie Skaistės ežero. Pagal liudininkės Zitos Maldūnienės bei kitų žmonių prisiminimus, ieškota galimų palaidojimo vietų. Liudijimai ir paieškų eiga sugulė į 11 minučių trukmės Dariaus Baltakio sukurtą filmą. Jis parodytas minėjimo metu.
Kitas etapas būtų tikslių palaidojimo vietų paieška. Tai numatyta pradėti pavasarį. Ieškant ketinama pasitelkti Pandėlio gimnazijos gimnazistus. Nors 90 procentų žinoma, kur guli kūnai, bet, pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriko, partizaninių kovų tyrinėtojo Gintaro Vaičiūno, teks samdyti archeologus. Jis apžvelgė technines galimybes rasti kūnus georadarais. Šie prietaisai 1,5 m ir giliau rodo žemės struktūrą, pagal ją nustato, ar yra judintų sluoksnių. Visgi kliūtimi gali tapti medžiais ir krūmais apaugusi vietovė. Naudodamasis proga, G.Vaičiūnas pristatė baigiamą ruošti virtualų partizaninės veiklos žemėlapį.
Čedasuose bus paminklas
Partizanų būrio vado Antano Bliekos sūnus Izidorius Blieka pristatė specialistų parengtą paminklo projektą. Jis skirtas Čedasų krašto žmonėms, paaukojusiems gyvybę dėl Tėvynės laisvės. Paminklas stovės Čedasų centre. „Įamžinęs jų atminimą, būsiu laimingas padaręs viską“, – emocingai kalbėjo I. Blieka. Pasak jo, iš pradžių ketino paminklą pastatyti asmeninėmis lėšomis, tačiau istorikas Valius Kazlauskas davė mintį paraginti žmones prisidėti aukomis. Pradžia padaryta – suaukota 100 eurų.
Šalia faktų – emocijos
Pagerbimas sulaukė didelio dėmesio. Jame dalyvavo istorikai, valdžios atstovai, partizanų artimieji, kariai savanoriai, Pandėlio gimnazijos ateitininkai, jaunieji šauliai iš Biržų bei kiti aktyvūs visuomenininkai, Rokiškio kultūros centro tremtinių choras „Vėtrungė“. Tačiau kur kas svarbesnė renginio emocinė pusė. Tai akcentavo partizanų rėmėjų Zaborskų anūkė Vilija Zaborskė, žuvusio partizano Liudo Mikšio giminaitis Bolis Kemeklis, iniciatyvinės grupės nariai Egidijus Vilimas ir kiti. „Užgriebta“ kur kas plačiau, giliau nei kelių dešimčių metų senumo įvykiai Zablačiaus dvare. Tai daryti verčia padėtis Ukrainoje. Dalyviai suaukojo lėšų šiai besiginančiai šaliai.
Po renginio visi pabendravo prie kavos ir arbatos puodelio Panemunio kaimo bendruomenės namuose. Išsiskirstyta su viltimi, kad mums neteks savos laisvės ginti iš naujo.
