Ne kasdien tokios šventės nutinka

Kukliai, bet skoningai

Prieš paskutinį spektaklį, Anželikos Cholinos „Jaunystę“, buvo aptartas kukliai, bet skoningai išleistas profesionaliųjų teatrų festivalio istorijai ir dabarčiai skirtas leidinys „Teatrinis Rokiškio genas“.

Leidinio sudarytoja Kultūros centro kultūrinės veiklos ir komunikacijos organizatorė Audronė Vainauskaitė leidiniui pakalbino festivalio organizatorius, komisijos narius, žiūrovus, rėmėjus, žiniasklaidininkus, festivalio dalyvius – aktorius ir režisierius, net rūbininkę Ireną Bliudžiutę, su kuria neišvengiamai jau daugelį metų susiduria kiekvienas atėjęs į teatrą. Daug leidinyje geros kokybės nuotraukų, visų per 40 metų apdovanotųjų prizais sąrašai. Įdomus ir solidus darbas, kuriuo dar ne kartą naudosis ir žurnalistai, ir teatrų atstovai prieš važiuodami į festivalį bei norėdami šį bei tą pasitikslinti. Tiesa, pradžioje manyta leisti knygelę solidesniais kietais viršeliais, bet A. Vainauskaitė sako, jog planus pakoregavo leidinių mados tendencijos – pasitenkinta plonais.

„Jaunystei“ – žiūrovų ovacijos

A. Cholina gali sau leisti viską. Jos spektakliuose dramos aktoriai šoka, o šokėjai vaidina. Jos spektakliuose susipina klasikinis, modernus šokis, gatvės šokis, breikas ir net sportas. „Jaunystėje“ profesionalūs šokėjai vaidina kartu su 13–16 metų vaikais, gabiausiais šokio ir vaidybos meno mokyklų mokiniais. Ir tai pasiteisina. A. Cholina rizikuoja gerai žinodama, ką daro, jos spektakliai labai netoli tobulybės – kiekvienas judesys, kiekvienas kostiumas, kiekvienas prožektoriaus spindulys yra tikslingas ir tikslus, tarnauja bendrai spektaklio minčiai ir tikslui.

Deja, komisijos šis spektaklis taip ir liko nepastebėtas. O žiūrovų ovacijos buvo, ko gero, tokios, kokių šiemet dar nebuvo. Gal jau ir nebus – ne kasdien tokios šventės nutinka.

Neužtruko

Festivalio uždarymo ir laureatų paskelbimo ceremonijos metu žmonių salėje ir scenoje kasmet mažėja. Ilgų kalbų taip pat. Apdovanojimų ceremonijos vedantieji Neringa Danienė ir Arūnas Skardžius nedaugžodžiavo, KC direktorė Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė taip pat buvo lakoniška, pasidžiaugė, kad darbuotojai nepervargo, ir visiems padėkojo. Tik valdžios atstovams leista tarti vienu kitu sakiniu daugiau. Seimo narys Vidmantas Kanopa prisimena festivalį nuo pat pirmojo, kai dar dirbo kolūkio pirmininku ir po spektaklio vakarieniaudavo ir bendraudavo su aktoriais, bet scenoje, matėsi, jaučiasi nelabai patogiai. Meras Ramūnas Godeliauskas jautėsi gerokai laisviau ir bandė perfrazuoti Šekspyro frazę, jog visas pasaulis yra teatras, bet tuoj susigriebė, kad meras visgi ne teatrinis, o tikras. Teikiantieji apdovanojimus šiemet taip pat buvo išvaduoti nuo pareigos skelbti nugalėtojus – už juos tai padarė ekrane dinamiškai surikiuoti vaizdai. Bendrai apdovanotųjų nuotraukai anksčiau į sceną būdavo kviečiami visi vertinimo komisijos nariai, bet šiemet ir to nebuvo, net vertinimo komisijos pirmininkas Leonardas Šablinskas scenoje atsidūrė tik kaip prizo steigėjas.

Gal ir gerai, kad ceremonija neužtruko, niekas nieko nereikalingo nepasakė.

Apdovanojimai

O apdovanojimus šiemetiniame Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje gavo:

• specialusis žiuri prizas – teatras „Low air“ už spektaklį „Me two/Savoj krūvoj“ (choreografė Airida Gudaitė);
• geriausia spektaklio scenografija – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Būti Alisa“ (scenografė Renata Valčik, režisierius Didier Girauldon);
• geriausias nepagrindinis vaidmuo – Šiaulių dramos teatro aktorius Severinas Norgaila už Ivaro vaidmenį Aivaro Dicio pjesėje „Skraidantis Travolta“ (režisierius Toms Treinis);
• geriausias moters vaidmuo – Keistuolių teatro aktorė Diana Kamarauskaitė už Džesės vaidmenį M. Norman pjesėje „Labanakt, mama“ (režisierė Ieva Stundžytė); Aktorei įteiktas ir juvelyrės Dalios Varnaitės kūrinys.
• geriausias vyro vaidmuo – teatro „Atviras ratas“ aktoriui Justui Terteliui už Aktoriaus vaidmenį savo režisuotame spektaklyje „PRAeis“;
• jaunųjų žiūrovų prizas – šokio teatras „Dansema“ už spektaklį „Neregėtas pasaulis“ (choreografė Birutė Banevičiūtė);
• geriausias spektaklis vaikams – Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Tunelis“ (režisierius Miha Golob);
• žiūrovų prizas – Kauno muzikinis teatras už miuziklą „Aida“ (rež. Vytenis Pauliukaitis);
• geriausias spektaklis – Nacionalinis Kauno dramos teatras už D. Čepauskaitės pjesės „Kai mes būsim jauni“ pastatymą (režisierius Aleksandras Špilevojus).

Staigmenų nebūta

Severinas Norgaila, kauniškių „Kai mes būsim jauni“, klaipėdiečių lėlininkų „Tunelis“ jau ne kartą apdovanoti, net ir prestižiškiausiuose „Auksiniuose scenos kryžiuose“, gal tik kiek kitose kategorijose, bet čia staigmenų nebūta. Sunkiausia, ko gero, buvo nuspėti geriausius vyro ir moters vaidmenų atlikėjus, bet gal toks šiemet festivalis – be ypatingai išsiskiriančių vaidmenų. Tikėsimės, kad kitais metais bus geriau, nors ne lengviau. Kaip viename interviu sakė Daiva Šabasevičienė, „žmonės nori protingo teatro, bet tuo pačiu tokio teatro jie ilgai neištveria“.

Kaip ir kasmet, vertinimo komisijos balsavimo rezultatai galutiniai ir neskundžiami. O kiekvienas žiūrovas širdyje ir galvoje turi savo favoritus, labiausiai patikusius spektaklius ir vaidmenis. Gali kiek nori piktintis komisijos sprendimais – šaukštai jau po pietų, kaip sakoma.

Iš apdovanotųjų festivalio uždaryme nebuvo Klaipėdos jaunimo, Kauno muzikinio teatro atstovų. Justas Tertelis ir Aleksandras Špilevojus atsiuntė vaizdo padėkas. Tiesa, laureatų padėkos kalbos išradingumu irgi nepasižymėjo. Išskyrus gal pagrindinio festivalio prizo atsiimti atvykusius Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovą Egidijų Stanciką, aktorę Jūratę Onaitytę ir pjesės autorę Daivą Čepauskaitę. E. Stancikas priminė, kad jų teatras pagrindinį Rokiškio festivalio prizą atsiima jau penktą kartą (anksčiau apdovanoti spektakliai „Didysis geismas“, „Senelių namai“, „Vedybos“, „Apsivalymas“), perdavė nuoširdžiausius linkėjimus nuo Kauno teatre besidarbuojančių mūsų kraštiečių aktorių: Astos Mačiulytės, Aušros Keliuotytės, Sauliaus Čiučelio. Daiva Čepauskaitė džiaugėsi tuo, kad pavyko sukurti spektaklį apie mus visus, o Jūratė Onaitytė prisiminė prieš 9 metus su prizu už nepagrindinį Ilžės vaidmenį spektaklyje „Gentis“ gautą Eglės Kuzminskaitės skulptūrėlę, kurią labai saugo ir myli.

Papildysime.

Rokiškio kultūros centro nuotr.