Gaila tų, kurie nematę repeticijų
„Teatras visgi kontaktinis menas. Panašiai kaip tas tango, kuris šokamas dviese. Teatras visada vyksta čia ir dabar. Man gaila tų, kurie niekad nebuvo teatro repeticijoje, nes repeticija yra ne blogesnis teatras už spektaklį. Ne blogesnis, nes visos reakcijos yra tikros, o todėl repeticijose viskas daug gyviau ir ryškiau negu spektaklyje, tik suskaidyta smulkiais gabaliukais, nutraukiamais ne tik aktorių, bet ir režisieriaus improvizacijų (pasitaiko žmonių, ir jas mėgstančių)“, – sako režisierius.
Štai todėl, jo nuomone, teatras per karantiną daugiausiai neteko prarasdamas repeticijų tarpusavio kontaktą, o tik po to pagal svarbą būtų prarastas kontaktas su žiūrovu. „Aš taip šneku ne iš nemeilės žiūrovui (juo tikrai tikiu ir pasitikiu), o iš meilės aktoriams“, – sako E. Daugnora.
Sunkus laikas
Eligijus dalį karantino buvo vadinamojoje prastovoje. Bet ne tik todėl jam „sunkus buvo tas karantininis nereikalingumo laikas“. „Visi teatrai kažkaip stengėsi kompensuoti kontakto praradimą. Vieni repetavo interneto erdvėse per zumus ir mesendžerius, kiti (tokių buvo mažuma) toje erdvėje sugebėjo net naujus nuotolinius spektaklius pastatyti ir pristatyti. Treti džiaugėsi senų spektaklių įrašais, kurių, tikrai neblogų, per tą laiką ir aš nemažai pamačiau, o spektaklių žiūrėjimas teatro žmogui – kaip pamoka ar visas seminaras. Gal net seminarų ciklas“, – pasakoja E. Daugnora. Vis tiek, nepaisant kūrėjų gebėjimo išlaviruoti, „karantino laikas buvo keistai spengiantis“. „Gerai, kad jau antrą karantino dieną griežtai sau pasakiau, kad tai ne atostogos ir dirbti būtina. O kai taip pasakiau, prisiminiau mūsų apšvietėjo Igno Savicko gal kokį mėnesį prieš karantiną pasakytą frazę: „Tau gal pačiam reikėtų monospektaklį vaidinti.“ Tas Ignas kartais iš savo aparatinės palubėje mato mūsų repeticijas, tai žino, ir ką kiekvienas aktorius gali, ir ko režisieriai negali. Protingas tas Ignas, o aš protingų žmonių kartais paklausau. Po ilgų ginčų, bet imu ir paklausau. Kartais. Gal labai kartais, gal galėčiau dažniau, bet vis tiek“, – atviras režisierius.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
