Aikštėje prie seniūnijos ir kultūros centro prekiauta maisto produktais ir pintais krepšiais, vaišino barščiais. Garavo arbata ir kava. Kaip visada, ilgiausia eilė nusidriekė prie Jūžintų moterų keptos naminės duonos, mėsos gaminių, sūrio ir sviesto. Duonos kepėja Jūratė Puslienė purtė galvą: „Negi kelsi kainas, ne komerciniais tikslais čia atvažiavom. Tai daugiau paveldo pristatymas.“ Akyse tirpo ir ant kitų prekystalių išdėlioti pyragėliai, juodupietės kepti šimtalapiai. Net iš Jurbarko rajono atvažiavusi šeima prekiavo įvairiausiais pyragais: su kriaušėmis, aguonomis, obuoliais… Čia pat buvo galima išgerti kavos, arbatos arba pasrėbti barščių, o namo grįžti su žabine šluota, masyviu, ūkišku krepšiu malkoms nešti ar kitu iš vytelių ir faneros gabaliukų sumeistrautu daikteliu. Už juos prašė maždaug po 4 eurus.
Bendruomenės salėje įsikūrė siūlantieji smulkesnius daiktus ir puošmenas. Kaziuko mugės simbolis – rištos verbos. Spalvingų verbų prikūrusi rokiškietė Liudmila buvo patenkinta – ant prekystalio padėtą verbų krūvą teko nuolat papildyti. Kitoje vietoje kaip iš pypkės sekėsi prekiauti 8 eurus kainuojančiais simpatiškais inkiliukais. Buvo siūlančių paveikslų, iš UAB „Duguva“ pagamintų džiuto virvelių nunertų padėkliukų, įvairių spalvingų smulkmenų, mezginių, kvepalų, atvirukų, dirbinių iš medžio.
Organizatoriai pasigedo tik vaikų, kuriems buvo organizuojamos tvarios mados dirbtuvės – naujam gyvenimui prikeliami drabužėliai. Tačiau saulėtą, gražią dieną mažieji mieliau siautė skvere.
