– Ar tiesa, kad šiuo metu padaugėja alerginių susirgimų?
– Pavasaris atneša taip laukiamus šiltus, saulėtus orus, augalų žydėjimo grožį, kartu ir problemas alergiškiems žmonėms. Labiausiai paplitusi pavasario alergijos forma vadinama šienlige. Tai alerginė liga, kurią sukelia netinkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Šienligė ir bronchų astma – tai ligos-seserys, vieno alerginio proceso du pasireiškimai skirtinguose organuose, neretai atsirandantys kartu. Žiedadulkės nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į kvėpavimo takus ir jautriems žmonėms sukelia daug nemalonių simptomų.
Žydėjimas prasideda labai anksti (pvz., jau kovo pradžioje pražysta baltalksnis ir lazdynas) ir tęsiasi iki pat rudens, vienas po kitų pražystant vis kitiems medžiams, krūmams, žoliniams augalams (rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais žydi pelynas, grikiai, dilgėlės, gysločiai). Dėl to šienligės ar bronchų astmos paūmėjimas prasideda skirtingu laiku ir trunka nevienodai, priklausomai nuo to, kokių augalų žiedadulkėms pacientas alergiškas. Labiausiai šiuos pacientus vargina sausi, vėjuoti orai, kai ore sklando daugybė įvairių žiedadulkių ir dulkių. Lengviau atsikvėpti jie gali po gero lietaus, nuplaunančio dulkes ir žiedadulkes nuo visų paviršių, nusodinančio jas, esančias ore (tuomet būna labai gražios geltonos balos).
– Kaip paprastai jie pasireiškia?
– Šienligė pasireiškia ūmiai prasidedančia sloga (vandeningomis išskyromis iš nosies, čiauduliu), pabuvus lauke, gamtoje, šalia žydinčių medžių ar pievų, šalia žydinčių javų laukų. Slogą gali lydėti akių perštėjimas, paraudimas, ašarojimas. Jei pacientas serga ne tik šienlige, bet ir bronchų astma, tuomet prie jau minėtų slogos ir akių dirginimo simptomų prisideda sausas kosulys, dusulys.
– Ką siūlytumėte daryti žmonėms, kurie pajuto galimai alergijos simptomus?
– Simptomai palengva sumažėja ir praeina patalpose, nuplovus veidą, akis vandeniu, praskalavus burną ir nosį (taip pašaliname alergenus, nutraukiame dirginantį jų poveikį). Pacientai, kurie jau suprato sergą šienlige ar bronchų astma, paprastai žino ir turi reikalingus vaistus, atsimena, kada ir kaip juos vartoti.
Jei simptomai neintensyvūs ir trumpalaikiai, tuomet pakanka vengti būti gamtoje šalia žydinčių augalų, ypač sausu vėjuotu oru. Arba prieš planuojamą išvyką išgerti tabletę antialerginių vaistų (bent jau pasiimti jų).
Jei simptomai nėra intensyvūs, bet vargina ilgą laiką (pvz., kelias savaites, nebe pirmą pavasarį ar vasarą panašiu metu), tuomet verta kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris patars ir nukreips reikiamai konsultacijai ar tyrimams.
Jei simptomai labai intensyvūs, ypač dusulys, tuomet reikia kreiptis skubiai apžiūrai į šeimos gydytoją ar net į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, priklausomai nuo būklės sunkumo.
– Ar būtina asmeniui nusistatyti, kas jį alergizuoja?
– Šiandien kalbame apie žiedadulkių alergijas. Ar būtina nustatyti alergeną? Galima. Šiais laikais madinga ieškoti alergijų ir dėl „trijų spuogų“, ir dėl eilinės slogos, užpuolusios kelis kartus iš eilės, be ilgesnių pertraukų šaltuoju sezonu. Matome daug reklamos – siūlymų tirtis dėl pačių įvairiausių alergenų. Tik susimokėk, priduok kraujo ir jau turėsi visus atsakymus. Ir gal nebesirgsi. Gal… jei būtų viskas taip paprasta.
Ar tikslinga? Manau, tikrai ne visada. Pirmiausia reikia įvertinti, kiek nuo to kenčia gyvenimo kokybė, antra – susisteminti nusiskundimus, simptomus ir tada nuspręsti, ar tirti. Jei taip, nuo ko pradėti, nes tirti „dėl visų alergenų“ nėra labai logiška, o ir labai nepigu.
Viskas priklauso nuo simptomų intensyvumo, trukmės. Jei simptomai lengvi ir trumpalaikiai, tuomet tirti neverta – vis vien nei pacientas ribos savo veiklas, nei bus reikalingas ilgalaikis vaistų vartojimas.
Jei simptomai intensyvūs ir (ar) vargina ilgai, kartojasi sezoniškumas, reikėtų ištirti, nustatyti diagnozę, sureguliuoti gydymą. Paprastai rekomenduojama antialerginius vaistus pradėti vartoti prieš pradedant žydėti alergizuojantiems augalams ir tęsti vartojimą per visą jų žydėjimą (yra sudaromi specialūs augalų žydėjimo kalendoriai, kad pacientams būtų lengviau orientuotis). Tokiais atvejais tikslingus tyrimus ir reikalingą gydymą skiria gydytojas specialistas alergologas ar pulmonologas.
– Ar veiksmingi tokiais atvejais medikamentai?
– Medikamentai dažniausiai pakankamai veiksmingi. Gali būti skiriamos tabletės arba purškalai, sunkesniais atvejais derinamos abi vaistų formos. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma specifinė imunoterapija, bet apie šito gydymo metodo galimybes ir tikslingumą konkrečiam pacientui sprendžia ir jį skiria alergologas-klinikinis imunologas.
– Kas yra dažniausi alergenai iš lauko augalų?
– Alergenu gali būti bet kuris žydintis augalas, paprastai tai būna augalo žiedadulkės. Tautiečiams dažniausiai nustatoma alergija pelynui, gysločiui, dilgėlėms, beržams, lazdynams, motiejukams, įvairių javų žiedadulkėms.
Higienos institutas skelbia, kad, remiantis Personaline alergijos simptomų prognozavimo sistema (PASYFO), šiuo metu iš alergizuojančias žiedadulkes į orą skleidžiančių augalų žydi beržai (didžiausia alergijos rizika) ir alksniai.
Rekomendacijos
- Venkite lankytis parkuose, soduose, vietovėse, kur daug augalijos;
- Venkite tiesioginio kontakto su augalais;
- Važiuodami automobiliu, laikykite uždarytus langus;
- Atsisakykite kelionių motociklais, dviračiais, paspirtukais;
- Patalpas vėdinkite iš ryto. Mažiausia žiedadulkių koncentracija tikėtina ryte, nuo ketvirtos iki šeštos valandos;
- Likite patalpose vidurdienio ir popietės valandomis;
- Jei laikote naminius gyvūnus, po pasivaikščiojimo lauke iššukuokite juos, prieš parsivesdami namo;
- Prieš išeidami į lauką patepkite nosies landas tepalu arba dėvėkite apsauginę veido kaukę;
- Lauke būkite su akiniais nuo saulės;
- Kasdien keiskite drabužius, dažniau juos skalbkite, nedžiovinkite lauke;
- Grįžę iš lauko, nusiplaukite veidą ir rankas, pagal galimybes nusiprauskite po dušu ir išsitrinkite galvą;
- Išeidami iš namų, nepamirškite pasiimti gydytojo paskirtų vaistų nuo alergijos.
