Uch! Birželio 23 d. sumušėme Lietuvos rekordą! Rokiškyje oras įkaito iki 34,0 laipsnių. Ankstesnis rekordas priklausė Utenos miestui, kuriame 1964 m. birželio 23-iąją sušilo iki 30,6 laipsnio.
Džiaugtis ar ne – bala žino. Rekordas – lyg ir geras dalykas, bet karštis ne nuo rokiškėnų, o nuo Dievulio priklauso. Kita vertus, kokia nauda iš tos kaitros, kai lysvėse iškepa braškės, o nugara žliaugia prakaitas? Kaitros rekordu galėsime didžiuotis nebent tada, kai TV žinių bėgančioje eilutėje išvysime tuos 2021 m. birželio 23 d. termometro stulpelio Rokiškyje skaičius – 34. Tačiau tai atsitiks mažiausiai po metų, kai bus lyginami tos dienos ir ankstesni duomenys.
Turime rekordų, kuriuos pasiekėme neatsitiktinai. Tarkime, 2019 m. Vasario 16-ąją Rokiškio kultūros centre vyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 101-ųjų metinių minėjimas. Rokiškiui tais metais tapus Lietuvos kultūros sostine, Rudolfo Lymano muzikos mokyklos bendruomenė įgyvendino sumanymą – „101 smuikas Lietuvai ir Rokiškiui“. Smuikininkų susirinko aštuoniais daugiau, tad vienu metu Juozo Naujalio „Lietuva brangi“ atliko 109 smuikininkai.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga 2018 m. gegužės 19 d. masiškiausias sriubos valgymo rekordas (7000 valgytojų) surengtas išvirus 2 tūkst. 245 litrus žuvienės 1,68 m skersmens, 1,09 m gylio kubile J. Simučio individualios įmonės „Bajorų žuvis“ virėjų prie Rokiškio ežero. Sriubai išvirti sunaudota 500 kg upėtakių, 600 kg daržovių, 1 tūkst. 500 litrų vandens, 16 kg druskos bei įvairių prieskonių.
2017 m. lapkričio 25 d. agentūra „Factum“ užregistravo ir patvirtino Lietuvos rekordą – daugiausia vienu metu degančių šaltųjų ugnelių (3100 vnt.). Tiek jų uždegta Kalėdų eglutės įžiebimo ir „Kalėdų rezidencijos“ atidarymo šventėje prie Rokiškio krašto muziejaus.
2017 m. pasiektas ir Bajorų kaimo „Didžiausios su bumbulu žieminės kepurės“ rekordas. Kepurė buvo 3,15 m skersmens, 4,54 m aukščio, 10,45 m apimties. Susiūta iš nebedėvimų 333 megztukų ir bliuzonų skiaučių. Po ja tilpo 65 žmonės.
Didžiausias namuose išaugintas mandarinas pūpsojo 2011 m. Juodupėje. Jis svėrė 573 g, buvo 13 cm skersmens ir 36,2 cm apimties. Jo šeimininkai – Birutė ir Jonas Matulevičiai.
Tai ne visi rokiškėnų rekordai, kuriuos patvirtino „Factum“, nes ne juos ar bumbulus skaičiuojame (nors kai kas perskaitęs galbūt sugalvos siekti didžiausios kepurės be bumbulo arba vien tik didžiausio bumbulo – žieminio ar vasarinio – rekordo). Kelis iš jų atsimenate be priminimo? Tikriausiai tik tą, kuris jums svarbus.
Tą pačią rekordinę 23-iąją dieną kaitroje, prie paminklų, žliaugiant prakaitui, ieškant menkiausio tujų pavėsio (perkūniškai teisus etnologas Libertas Klimka – neiškirskit kapinėse ir aplinkui jas medžių!), vyko 1941 m. Birželio sukilimui ir jo atgarsiams dedikuoti renginiai. Karšta istorijos padangėje. Bendrai Lietuvoje sukilimas vertinamas nevienareikšmiškai. Neva jame dalyvavo tik radikalai, jis siejamas su holokaustu. Kita pusė tebesiekia teisingumo. Bent moralinio. Nes, tarkime, Juodupėje siautėjusių žudikų jau nėra gyvų. Į redakciją atskrieja laiškas – tų dienų aidas – su konkrečiomis bolševikų pavardėmis ir pasvarstymu: „Daug laiko praėjo. Kažin, ar jie papasakojo savo vaikams ir vaikaičiams apie kraupų nusikaltimą. Gal jie nežino? O gal žino? Kažin, ką tie vaikai ir vaikaičiai, žinodami apie jų tėvų ar senelių įvykdytas žudynes, jaučia matydami žygiuojančias mūsų karių ir šaulių gretas? Kurioje barikadų pusėje jie buvo per lemtingas 1991 m. sausio–rugpjūčio mėnesių dienas? Ar pasimeldžia už nužudytas aukas ir kaip svariai jie prisideda prie mūsų valstybės nepriklausomybės stiprinimo? Nors vaikai ir vaikaičiai neatsako už savo tėvų ir senelių nusikaltimus, tačiau yra vaizdingas posakis: „Obuolys nuo obels…“ Taip užbaigiamas laiškas ir norima, kad jį paviešintume. Tačiau kas, be teisininkų ir istorikų, gali nubrėžti ribą – kaltas ar nekaltas? Kuo dėti palikuonys? Jais nepasitikime ir todėl bijome?
Istorinės peripetijos užklumpa netikėtai. Žmogus staiga privalo apsispręsti, su kuo jis eina ir prieš ką. Tokiomis akimirkomis su orakulu nepasitarsi. Tai ne pasirinkimas, kurioj kavinėj pietausi ar kokio rekordo sieksi. Mums, abejojantiems vienų ar kitų teisumu (turiu galvoje ir partizanus), verta įsiminti rajono renginiuose nugirstą frazę: dalyvavimas laisvės kovoje neatperka nusikaltimų, o pastarieji nepaneigia dalyvavimo laisvės kovoje.
Renginių gausoje nuskamba ir tokia frazė: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui reikėtų begalės istorikų, kad sugretintų, palygintų įvairiuose archyvuose esančias krūvas liudijimų, dokumentų, tik tada būtų įmanoma aiškiai įvardinti, kas buvo kas. Kol kas tokių galimybių nėra. Vadinasi, ir absoliučios tiesos nėra. Tai ne rekordas, kurį išmatuotum milimetrais.
