Gimtasis Rokiškis Akcentai Šakėm ant vandens. Pagal navigaciją

Šakėm ant vandens. Pagal navigaciją

724
3

„Ar norime, kad ateitis užkluptų mus, ar mes užkluptume ateitį?“ To prieš kelias dienas tautos viešai klausė eksministras Surplys (dabar – premjero patarėjas).

Lotynai turi posakį „Dum spiro spero“ (Kol kvėpuoju, gyvenu). Taigi, kol gyvi, ateitis mus vis dar „užklumpa“. Be valdžios leidimo. Bet agonijos priepuolius prieš artėjančius rinkimus išgyvenantys valdžios ponai žino, kaip ateitį galime užklupti mes. Surplio smegenyse – mistinio plano, galinčio Lietuvą iki 2030-ųjų paversti stebuklų kraštu, kratinys, sudėliotas į Baltąsias, Žaliąsias knygas. Sako jis: „Privalome laikytis šio plano navigacijos.“

Bet navigacija – nepatikimas reikalas. Tą rugsėjyje pademonstravo naujojo tarybos nario priesaikos priimti iš sostinės į Rokiškį važiavęs VRK narys. Nuvedė navigacija jį ne į mūsų miestą, į Kamajų krašto ūkininko lankas…

Seimo ir Vyriausybės kadencijai artėjant į pabaigą, ir šių rūmų navigacija grybauja lankose…  „Milijardas – milijonui!“ – šaukė ant „bačkos“ užsikabarojęs ministras Šapoka. Plojo jam katučių Seimo „valstiečiai“ ir „žalia“ ministrų komanda. Visa gerkle tikino: daugiau šioje kadencijoje – jokių didesnių ar, gink Dieve, naujų mokesčių.

Bet trūkt už vadžių – vėl iš pradžių… „Geroves valstybei“ prireikė 100 milijonų… Ką ten 100! Jei jau imti, tai dvigubai. Šapoka sako „radęs“ beveik 200 mln. Paims iš tų, kuriuos tuoj apmokestins. Iš mūsų kišenių.

Pirksi ar parduosi turimą mašiną – mokėk. O už traktorių ar kombainą mokėti nereikės. Pavadino tai ekologija. Sako, sumažins taršą. Ekspertai ir ekonomistai net gėdijasi tiesiai pasakyti, ką apie tai galvoja. Tokia „strategija“, mandagiai sako jie, tik padidins taršą. Labiausiai teršia žemės ūkio technika. Ir žmogelis, važinėjantis sena mašina, už kurią taršos pinigo mokėti (kol kas) nereikės. Šaunuoliai Seimo valstiečiai, prisipirko naujų galingų džipų, kol dar apie tokį mokestį tik kalbelės buvo. Ko jau ko, o ūkininkų Seimo „valstiečiai“ tikrai neskriaus. Liks jie su visom mokesčių privilegijom, dūmys pigaus žalio dyzelino dūmą, kaip dūmiję. Nes rinkimams artėjant kaimo liesti  nevalia. Kas, jei ne jis kitų metų spalyje „valstiečius“ „mecenuos“ į Seimą?

Tas prakeiktas nuolankumas… Tai lietuvių klasiko Justino Marcinkevičiaus žodžiai, apie lietuvio būdą parašyti istorinėje dramoje „Mažvydas“. Mes – ne Ukraina su Maidanu, ne Honkongas, prieš Kinijos siekius suvaržyti žmogaus laisves masiniais mitingais kovojantis, ne Paryžius, ne Atėnai, suvokiantys (ir pademonstruojantys), kad ne keli ponai, o visa tauta yra valstybės valdžia. Mums drąsiai galima prižadėt. Net aukso kalnų. O paskui? Kad „kitiems“ labiau reikia, prižadėta daugiau…

Po revoliucijos buvo toks veikėjas, agrarinės reformos tėvu pramintas Stolypinas, istorijoje išlikęs garsia fraze: „Skaldyk ir valdyk.“ Tą mūsų šalies valdžia trejus metus tobulai daro.  Vis priešina vienas visuomenės grupes su kitomis. Labai gabi ir drausti… Nuo cukraus, druskos, sviesto, alkoholio, rūkymo balkonuose, šunų lojimo, vaistų ir t. t. Net loteriją uždrausti – Seimo galvočių makaulėse gimė visai šviežia idėja. Neturi šešiolikos – bilietėlio nenusipirksi.

Bet savo guolio išsivalyt negeba, nors tu ką… Beveik pusmetį Seimas murkdosi didžiosios frakcijos vado Karbauskio ir Seimo galvos Pranckiečio konflikto makalynėje. Tikėjosi „valstiečių“ vadas iš savo buvusio dėstytojo nuolankumo, bet šis ėmė, ir nepakluso. Karbauskis vis žada žada… Jau tuoj, jau rytoj… Dabar, sako, kitą savaitę. Jei tik kas padės nuversti pirmininką, pats „žaliųjų“ vedlys aukosis. Sės vietoj išmestojo…

Pranckietį, paaiškėjo, daug sunkiau nuverst nei toj pačioj Lukiškių aikštėj dešimtmečius stovėjusį Lenino paminklą… Ii visi žino, supranta kodėl?

Nuo tokios arogancijos bacilos nėra vaistinėj tabletės. Šio užkrato bacilų turime ir savo pašonėj. Koktu nuo postringavimų, kad keli verslininkai mums buvo dovanoję Kalėdas… O štai dabar ims, ir nebedovanos. Mat kažkas aniems netiko, neįtiko. Vajėzauuuu! Liksime be baltų Kalėdų? Taigi tas pats kaip be ateities!!!

Rozenų dvarvietę Gačionių kaime atstačiusio barono Piotro Rozeno kartojami žodžiai, jam, dar paaugliui, pasakyti tėvo grafo Antano Rozeno: „Sūnau, niekada neužsidėk ant galvos karūnos, nes visą gyvenimą bijosi, kad ji gali nukristi.“

Bėdų apstu ir be Kalėdų. Kaunui – nacionalinė bėda dėl aukštų policijos pareigūnų, dangsčiusių, o gal net prekiavusių kolegų sulaikyta didžiulės vertės kontrabanda. Ne vienerius metus. Rokiškyje – sava nacionalinė bėda. Daugiabutyje sprogo nutekėjusios dujos. Senyva moteriškė, spėjama, pamiršo užsukti viryklės čiaupą. Pasipylė jūra klausimų: „Kas atsakingas? Kodėl netikrina? Už ką pinigus mokam?“

Baimė, žinoma, pagrįsta. Bet čia tas pats, kaip po eilinės avarijos ar vagystės klausti: „Kur žiūri policija?“

Į tą patį dangų visi žiūrim. Tik regimi debesys – skirtingi.

P.S. Šią savaitę pranešta: Kinija į kosmosą, vieną planetą, nuskraidino ir pasėjo sėklą. Ir ji sudygo…

bangenis

3
Rašyti komentarą

avatar
2 Comment threads
1 Thread replies
3 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
dejaAčiūPasodino sėklą Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Ačiū
Ačiū

Puikus straipsnis

deja
deja

Deja. su klaidomis.
Rusijos istorija žino tik vieną Stolypiną. Piotras Stolypinas (rus. Пётр Аркадьевич Столыпин; 1862 m. balandžio 14 d. Drezdene – 1911 m. rugsėjo 18 d. Kijeve) – Rusijos ministras pirmininkas (1906–1911 m.) valdant carui Nikolajui II. Išgarsėjo savo žemės reforma. Bolševikų laikų nesulaukė.
Skaldyk ir valdyk (lot. divide et impera) Julijaus Cezario , o ne Stolypino posakis.

Pasodino sėklą
Pasodino sėklą

Į mėnulio tamsiąją pusę… ir šiaip labai teisingai surašyta.