-Kadangi esate lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, pasakykite ar įmanoma literatūros išmokyti nematant vaikų, nepasikalbant su jais tiesiogiai? Ar visgi liks Jūsų mokiniams kažkokios spragos iš karantininio mokymosi?
-Situacija, manau, abiturientams nepavydėtina. Mokytojams irgi buvo nelengva rasti savo kelių, kaip dirbti, kad mokiniai suprastų, kad patys kartu dirbtų. Tikrai reikėjo pasukti galvą, nes mokyti lietuvių kalbos ir literatūros nuotoliniu būdu gana sudėtinga. Literatūra tai ne tik mokslas, tai ir bendravimas, diskusijos. Šito labiausiai trūko- gyvo ryšio, emocijų. Bet per tokį laiką pripratome, radome bendrus sprendimus. Atsakingai dirbusiems mokiniams, manau, didelių spragų neliko. Dabar dar vyksta konsultacijos nuotoliniu būdu, dar kartojame, giliname žinias. Dar yra laiko!
-Kokia Jūsų nuomone apie lietuvių kalbos įskaitą nuotoliniu būdu? Kaip sekėsi?
-Aš jau seniai manau, kad ši įskaita nereikalinga iš viso. Mes pamokose tą darome- mokiniai pristato pasirinktas temas, pateikia klausimų, vertiname. Kam dar reikia papildomai? Tačiau reikėjo ją vykdyti, ir pasiruošėme, ir sėkmingai dvyliktokai išlaikė. Mums jokių problemų nekilo.
-Kokios temos lietuvių kalbos egzamine manote būtinai šiemet bus? Pabandykite prognozuoti.
-Ankstesniais metais keletą kartų esu sapnavusi autorius, tačiau dabar sapnais nebepasitikiu. Mokiniai laisvai gali rinkti autorius, tai didelis palengvinimas (anksčiau privalomi autoriai būdavo nurodomi). Bet aš visada sakau, kad bus temos apie žmogų, nes visa literatūra kalba apie asmenybę, jo siekius, vertybes. Konkrečių tikrai neprognozuosiu, nors su mokiniais tą bandome daryt (aptarėme ankstesnių metų temas, pasvarstėme, kokios galimos šiais metais).
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
