Išvykstančių iš Lietuvos gyventojų pajamų deklaravimas
Nuolatinis Lietuvos gyventojas prieš išvykdamas privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos pajamų deklaraciją (GPM308 forma), ir apskaičiuoti bei deklaruoti per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos gautas pajamas, taip pat iki išvykimo dienos sumokėti pajamų mokestį.
Gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijai patvirtinti finansų ministro įsakymu „Dėl Fizinio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijų“. Asmuo laikomas galutinai išvykstančiu iš Lietuvos, kai nutrūksta jo asmeniniai, socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuva arba kitaip išnyksta arba pasibaigia jo buvimo Lietuvoje pagrindas. Todėl gyventojas, prieš pateikdamas galutinai išvykstančio iš Lietuvos pajamų deklaraciją, turi įvertinti, ar jis iš Lietuvos išvyksta galutinai.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išvykstantis į užsienio valstybę dirbti ir nenutraukiantis esminių ryšių su Lietuva (pvz., Lietuvoje lieka gyventojo šeima, ilgalaikiai finansiniai ir kiti įsipareigojimai, Lietuvoje yra gyventojui prieinama gyvenamoji vieta, gaunamų pajamų šaltinis lieka Lietuvoje ar asmuo turi ir kitokių asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų Lietuvoje), neturėtų teikti galutinai išvykstančiojo iš Lietuvos pajamų deklaracijos.
VMI atkreipia dėmesį, jog visais atvejais, kai gyventojas neteikia metinės pajamų deklaracijos (GPM308 forma) su požymiu „galutinai išvykstančio iš Lietuvos deklaracija“, tačiau gauna pajamų iš užsienio, turi tokias pajamas deklaruoti Lietuvoje, visos mokestinės prievolės nuo pajamų iš užsienio tenka pačiam pajamų gavėjui. Todėl nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų (išskyrus neapmokestinamas nedeklaruojamas pajamas) užsienio valstybėse, privalo pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d., Lietuvos mokesčių administratoriui pateikti metinę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas (Lietuvoje ir užsienio valstybėse) gautas pajamas.
Į Lietuvą sugrįžusių gyventojų pajamų deklaravimas
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad gyventojas (neatsižvelgiant į jo pilietybę) kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka bent vieną iš pateiktų kriterijų: Lietuvoje kalendoriniais metais turi nuolatinę gyvenamąją vietą; asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų kalendoriniais metais turi daugiau Lietuvoje negu užsienio valstybėje; Lietuvoje kalendoriniais metais ištisai ar su pertraukomis išbūna ilgiau kaip 183 dienas;
dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna 280 dienų ar daugiau ir vienais iš tų metų Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna ne mažiau kaip 90 dienų (tuomet abiem buvimo Lietuvoje metais asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju).
Iš Lietuvos į užsienio valstybes dirbti išvykę fiziniai asmenys nuolatiniais Lietuvos gyventojais GPM tikslais tampa sugrįžę į Lietuvą ir grįžimo į Lietuvą metais Lietuvoje išbuvę ne mažiau kaip 90 dienų (jeigu Lietuvoje jie gyvena ir kitais kalendoriniais metais, o bendras Lietuvoje išbūtų dienų skaičius nėra mažesnis negu 280 dienų) arba išbuvę ne mažiau kaip 183 dienas.
Kalendoriniais metais nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę asmenys privalo teikti pajamų deklaracijas, kuriose turi nurodyti ir tais metais užsienio valstybėse gautas pajamas.
