Skambina pavojaus varpais – mineralinių trąšų naudojimui nėra „lubų
Kaip pagerinti dirvožemį, išeičių ieško ne tik neariminės žemdirbystės entuziastai. Dar 2004 m. Lietuvoje įkurta asociacija „Aplinkosaugos koalicija“, jungianti Lietuvos nevyriausybines organizacijas (NVO), veikiančias aplinkosaugos srityje. Šiuo metu koaliciją sudaro aštuonios NVO: „Žiedinė ekonomika“, „Aplinkos informacijos centras“, Darnaus vystymosi iniciatyvos, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Lietuvos entomologų draugija, bendrija „Atgaja“, „Rūpi“ ir Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją.
Dirvožemio analizę atlikusi „Aplinkosaugos koalicijos“ ekspertė Karolina Gurjazkaitė teigia: „Dirvožemyje vykstantys pokyčiai siejami su netausiomis ūkininkavimo praktikomis, kurios yra subsidijuojamos valstybės. Jeigu ir toliau bus ūkininkaujama netausiai, keliame grėsmę ateinančių kartų ūkininkams bei visuomenei, jos ekonominei gerovei, juk dirvožemis yra neatsinaujinantis gamtos resursas.“ Pasak jos, mineralinių trąšų naudojimas šalyje taip pat yra neracionalus. Neretai dėl žinių trūkumo ar tiesiog trąšų pardavėjų sudaromų tręšimo planų, nežinodami, kiek ir kada naudoti trąšas, ūkininkai išberia perteklinį kiekį, tuomet trąšos užteršia paviršinius vandenis, nukenčia dirvožemio kokybė. „Lietuvoje yra susidariusi tokia situacija, kad mineralinių trąšų naudojimui nėra jokių „lubų“. Nėra tinkamo reglamentavimo, nėra reguliuojančių teisės aktų. Taip pat nėra renkami skaitmeniniai duomenys, kiek trąšų sunaudoja ūkiai. Tačiau didėjantys ariamos žemės plotai, trąšų pardavimų kiekiai ir nitratų tarša vandenyse rodo didėjantį jų sunaudojimą“, – sako K. Gurjazkaitė.
Aplinkos ministerijoje yra rengiama vieninga trąšų naudojimo metodika, bus sukurta ir trąšų naudojimo apskaita. Vis dėlto, ekspertės manymu, Lietuva turėtų prisiimti griežtesnius įsipareigojimus, susijusius su dirvožemio apsauga.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
