Prezidentas: pirmą šių metų pusmetį nuo COVID-19 galėsime paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų

„Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen patikino mus, kad Lietuva pirmą ir antrą šių metų ketvirčius (…) galės paskiepyti mažiausiai 70 proc. suaugusiųjų šalies gyventojų, kadangi mums tiekiamos vakcinos kiekis per pirmą ir antrą šių metų ketvirčius sudarys 4 mln. dozių. Tai yra gerokai daugiau, nei mes šiuo metu skiepijame ir nei mes įsivaizdavome iki neseno meto“, – sakė prezidentas.

Anot G. Nausėdos, taip pat laukiama Europos Medicinos agentūros sprendimo dėl „AstraZeneka“ ir „Johnson & Johnson“ kompanijų sukurtos vakcinos naudojimo ES.

„Tikiuosi, netrukus bus priimtas teigiamas Europos Medicinos agentūros sprendimas dėl „AstraZeneka“  vakcinos, jau kitą penktadienį bus svarstomas šis klausimas, ir jei sprendimas bus teigiamas, jau vasario viduryje galima tikėtis ir šios kompanijos vakcinos atėjimo į Lietuvą.

Eilėje stovi ir kita didelė kompanija „Johnson & Johnson“. Preliminariai Europos Medicinos agentūroje klausimas dėl šios vakcinos tinkamumo bus svarstomas kovo mėnesį. Jei sprendimas bus teigiamas, balandžio mėnesį ir šios vakcinos kiekiai turėtų pasiekti Lietuvą ir kitas ES valstybes“, – sakė jis.

Prezidentas pažymėjo, kad minėtų kompanijų vakcinų transportavimo sąlygos yra daug paprastesnės, o tai palengvintų ir jų pristatymo į Lietuvą procesą.

„Pastarųjų dviejų kompanijų vakcina yra vadinamoji nešaltoji vakcina, jos laikymo ir transportavimo sąlygos yra gerokai paprastesnės ir tai patį (logistikos – ELTA) procesą padaro gerokai lengvesnį“, – tikino jis.

Prezidentas pažymėjo, kad kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcinos prireiks tik vienos dozės.

„Gali būti, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos reikės tik vienos dozės ir nereikės pakartotino skiepijimo“, – sakė jis.

Tuo tarpu reaguodamas į verslo atstovų pareiškimas, jog jie norėtų įsigyti „Moderna“ vakcinų nors ir dvigubai didesne kaina, prezidentas teigia, kad tokie teiginiai yra išpūsti, nes šios papildomos vakcinų siuntos, pasak jo, Lietuvą pasiektų tik ketvirtąjį šių metų ketvirtį.

„Jeigu kalbama apie „Modernos“ kompanijos vakcinų pirkimą komercinėmis kainomis, tai čia tiesą sakant klausimas yra dirbtinai išpūstas, kadangi, kiek man žinoma, ši vakcina pagal susitarimą pasiektų Lietuvą ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Tuo trapu visa tai, ką aš kabėjau anksčiau byloja, kad masinį vakcinavimą mes esame pajėgūs atlikti pirmąjį šių metų pusmetį“, – sakė G. Nausėda.

„Visokie variantai yra galimi pasibaigus masiniam vakcinavimui, gali būti ir individualūs atvejai, ir rinka vakcinavimo atrodys tuo metu visiškai kitaip, nes šiuo metu ji yra labai specifinė“, – pridūrė jis.

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad šiuo metu, kai vakcinos paskirstytos didžiosioms pasaulio valstybėms ir regionams „rinkoje su pinigais ne kažin ką nuveiksi“.

„Veikiausiai su tais pinigais galima nuveikti bus jau pasibaigus antrajam šių metų ketvirčiui. Štai kodėl šio klausimo svarstyti nėra prasmės, jeigu bus įgyvendintas šis planas, apie kurį mes šiandieną kalbame. O pagal visą turimą informaciją šis planas yra labai realus ir tai yra tikrai gera žinia ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai“, – akcentavo prezidentas.

Klabėdamas apie artimiausiu metu į Lietuvą atkeliausiančius didelius vakcinų kiekius, G. Nausėda pabrėžė, kad pagrindiniu iššūkiu taps užtikrinti efektyvų masinį vakcinavimą. Jis taip pat pridūrė, jog tikimasi, kad iki liepos 6 dienos Lietuvoje galėtų būti pasiektas masinis imunitetas.

„Artimiausioje ateityje svarbiausias iššūkis bus nebe vakcinos trūkumas, o sugebėjimas masiškai vakcinuoti mūsų žmones tam, kad optimaliai išnaudotume laiką ir galėtume visiškai pasiekti kolektyvinį imunitetą iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės“, – sakė prezidentas.

„Pats didžiausias logistikos iššūkis kils būtent antrą šių metų ketvirtį“, – pridūrė jis.

G. Nausėda taip pat pabrėžė sklandžios vakcinavimo sistemos būtinybę.

„Masinis vakcinavimas yra neįmanomas be skaidrios, aiškiu eiliškumu grįstos sistemos, kurią nesunku patikrinti ir įsitikinti, ar nėra ja piktnaudžiaujama. Ir tam e.sveikatos sistema, masinio registravimo sistema ir kontrolės sistema yra absoliutus būtinumas“, – kalbėjo jis.

Prezidentas pažymėjo, kad vakcinavimo centrai jau kuriami, ir jau vasarį ketinama pasiekti, kad per dieną būtų paskiepyta vidutiniškai po 10 tūkst. žmonių.

„Praktiškai vakcinavimo centrai jau kuriami, per vasario mėnesį turime pasiekti, kad visuose mūsų regionuose, didesniuose miestuose egzistuotų ir po keletą vakcinavimo centrų. Žinoma, kiekvieno iš vakcinavimo centrų pajėgumas turėtų būti pakankamas, kad mes gautume būtinus (pasiskiepijusių – ELTA) skaičius. Mūsų skaičiavimais, jau vasario mėnesį reikėtų pasiekti, kad per dieną būtų vakcinuojama vidutiniškai 10 tūkst. žmonių. Tuo tarpu antrą metų ketvirtį reikėtų padidinti šitą apimtį iki 34-35 tūkst. per dieną vidutiniškai“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda taip pat teigė, kad EVT susitikime buvo aptartas kartais stojantis vakcinų pristatymas. Anot jo, EK prezidentė U. von der Leyen patikino, kad daugiau nesklandumų su vakcinų pristatymu kilti neturėtų.

„Manau, kad po tam tikrų pradinių nesklandumų, ir tą pažadėjo EK prezidentė, (vakcinų pristatymo – ELTA) procesas bus sureguliuotas ir tokių nesusipratimų mes išvengsime ateityje. Kadangi ne paslaptis, kad jau balandžio-gegužės mėnesiais operuosime visai kitomis vakcinų apimtimis nei dabar, reikės sutvarkyti šį masinį vakcinavimo procesą taip, kad niekam nekiltų nė menkiausių abejonių (dėl jo efektyvumo – ELTA)“, – sakė prezidentas.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad siekiant nuo egzistuojančių COVID-19 viruso mutacijų apsaugoti ES valstybių gyventojus, vos susidarius pertekliniam vakcinų kiekiui, jos ES iniciatyva bus skirtos labiausiai paveiktoms ES šalių narių kaimynėms.

„Vieningai sutarėme, kad atsiradus menkiausioms galimybėms pertekliniam vakcinos kiekiui, kai masiškai vakcinuosime ES gyventojus, mes turime atgręžti savo žvilgsnį į mūsų kaimynus ir padėti jiems susitvarkyti su šia problema“, – kalbėjo jis.