Joje dalyvaus mūsų krašto folkloro atlikėjai ir svečiai iš Latvijos. Išvysime Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Saulala“, Žiobiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Vengerynė“, Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro Kultūrinės veiklos skyriaus folkloro ansamblio „Sadulala“, Latvijos Jėkabpilio nuovados Rubenės kultūros namų folkloro ansamblio „Kare“ programas.
Šventėje bus proga susipažinti su senoviniais sėlių drabužiais. Dr. archeologė Daiva Steponavičienė, gerai žinoma kaip postfolkloro atlikėja Rugiaveidė, kartu su Kupiškio kultūros centro folkloro ansambliu „Kupkėmis“ pristatys IX–XII a. sėlių drabužius ir knygą „Kupiškio krašto archeologinės ir mitologinės vertybės“.
Susirinkusieji galės pamatyti rekonstruotą vėlyvojo geležies amžiaus sėlių genties aprangą. Atkurti septynis moterų ir penkis vyrų apdarus, pasak D. Steponavičienės, truko pusantrų metų, visa dvylikos apdarų ir papuošalų rekonstrukcija – rankų darbas.
Archeologė pripažįsta, kad tai – meninė rekonstrukcija, tačiau ji logiškai pagrindžiama ir paaiškinama. „Atliekant šį darbą svarbu neprasilenkti su laikotarpiu, atkreipti dėmesį į teritoriją, kurioje toji apranga buvo nešiojama. Tyrinėjau tai, ką archeologams pavyko rasti kapavietėse sėlių gyventoje teritorijoje: Kupiškio, Biržų, Rokiškio, Panevėžio, Zarasų apylinkėse, rekonstravau ir Latvijos kapavietėse rastas aprangos detales“, – pasakojo D. Steponavičienė.
Ji daugiau kaip dvidešimt metų rekonstruoja įvairių Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių aprangą. Yra atkūrusi I–XIII a. lietuvių, žiemgalių, žemaičių, kuršių, jotvingių, aukštaičių genčių apdarus, viduramžių ir renesanso laikotarpio LDK rūbus.
Pasak archeologės, atkurtą aprangą galima panaudoti įvairiai: kaip sceninį rūbą, renginių vedėjų aprangą, pristatyti istorijos ir karybos festivaliuose. D. Steponavičienė viliasi, kad politikai ir diplomatai taip pat atkreips dėmesį į šias rekonstrukcijas, naudingas reprezentuojant mūsų šalį užsienyje.
Rokiškio kultūros centro inform.
