D. Bimbienės archyvo nuotr.

Šiauriniu Iberijos pusiasalio pakraščiu vingiuoja Šv. Jokūbo kelias, dar vadinamas Prancūziškuoju keliu. Tūkstančiai piligrimų iš Prancūzijos miestelio Sen Žan Pjė de Poro juo kasmet keliauja beveik aštuonis šimtus kilometrų iki Santjago de Kompostelos miesto Ispanijoje, kur įspūdingoje katedroje ilsisi šv. Jokūbo palaikai.

Šv. Jokūbo kelias viduramžiais krikščionims buvo tapęs vilties simboliu – tikėta, kad šventųjų palaikai turi stebuklingų galių. Piligrimai plūste plūdo šiuo keliu, tikėdami, kad įveikę visas kliūtis ir pasiekę tikslą – Šv. Jokūbo katedrą – bei prisilietę prie apaštalo palaikų, išpirks nuodėmes, išgis nuo nepagydomų ligų, įgyvendins svajones.

Prancūziškasis kelias vingiuoja per istorinius miestelius, kalnus ir lygumas. Šį piligrimų kelią viduramžiais saugojo tamplieriai, jis sklidinas legendų, istorijų ir simbolių, yra įtrauktas į UNESCO kultūrinio žmonijos paveldo sąrašą. Pagal oficialią statistiką, Prancūziškuoju keliu keliauja daugiausia – apie 70 proc. visų piligrimų.

Į šį kelią gegužės mėnesį ir leidosi Daiva Bimbienė – mūsų kraštietė iš Augustinavos gyvenvietės (Panemunėlio sen.). Dukras palikusi vyro ir anytos globai, o savo kirpyklos duris drąsiai užvėrusi šešioms savaitėms.

„Ir mano pasaulis be manęs nesugriuvo. Šeima puikiausiai susitvarkė, išsprendė visas  kilusias problemas, klientės neišlakstė ir su džiaugsmu pasitiko sugrįžusią“, – šypsosi Daiva.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie