Kitos tokios neranda
Edita Kastanauskienė iš Kalpokų kaimo (Kazliškio sen.) duoną savo šeimai kepa senovinėje duonkepėje krosnyje. Ypatingų paslapčių moteris neturi – ruginę duoną kepa iš savų miltų, į juos pila vandens, druskos, kmynų. Taip išmoko iš to paties kaimo gyventojos Julijos Baltušienės. Produktų proporcijos – iš akies. Ir seka labai paprasta – dalis miltų užplikomi karštu vandeniu, išmaišoma. Praaušus suberiami likę miltai, jei reikia, dar praskiedžiama drungnu virintu vandeniu. Minko tol, kol tešla nebelimpa prie rankų. Žinoma, svarbus raugas. Edita raugus keitė, savaip tobulino. Kadangi duoną minko tik tam skirtame mediniame duonkubilyje, su raugu nesudėtinga, nes kaskart po minkymo jo lieka ant kubiliuko sienelių. „Papildomai raugo nededu“, – sakė Edita. Duonelė kepama antrą dieną. Prieš pašaudama į krosnį kepaliukus apglosto šlapiomis rankomis, jų šonuose pirštu įmyga po pjūvį, kad kepdami nesutrūkinėtų. Sumanumo reikia kūrenant duonkepę – geriausiai ją įkaitina smulkesnės beržinės malkos, bet reikia įmesti ir alksninių bei drebulinių pliauskų. Duonos kepaliukus ji kepa neglazūruotuose moliniuose dubenėliuose, jie ilgai išlaiko karštį. Iškeptus deda ant ąžuolinės lentelės, apkloja drėgna skepeta ir palieka iki kitos dienos, tik tada ima raikyti. Beje, Edita įsigudrino kartu su duona vienu metu pašauti į krosnį ir daržovių troškinius ar mėsą.
Ką patartų kitoms moterims, panūdusioms kepti duoną namuose? Labai svarbu prieš kepimą persijoti miltus. Kitas patarimas – jei tądien viskas krenta iš rankų, duonos kepti nesiimk, nes jos kokybė priklauso nuo kepėjos… nuotaikos. Edita pastebėjo, kad per mėnulio pilnatį aktyvesnis raugas, todėl geriau kyla tešla. Sau duonos iš parduotuvės ji neperka, nes neranda tokios skanios ir kvapnios.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
