blank
Asmeninių archyvų nuotr.

Kažkada  buvo baisu neįtilpti į „standartinius rėmus“

Karolina Pačešiūnaitė, būsima medikė akušerė, yra ta mergina, kurią be abejonių vadina „stiliova“. „Tikriausiai jau nuo mažų dienų mano dėmesį atkreipdavo žmonių stilius. Ypač tų, kurie atrodydavo unikaliai. Visuose mamos žurnaluose, kurie pakliūdavo man į rankas, pirmi mano analizuoti puslapiai, tai įvairūs stiliaus patarimų, spalvų bei formų derinimo puslapiai“, – sako Karolina. Tiesa, daug metų viskas ir likdavo tik jos galvoje. Idėjos, įvaizdžiai. Nes jai būdavo baisu reikšti save būtent per drabužius, atrodyti kitaip ar neįtilpti į „standartinius rėmus“, kuriuos formavo bendraamžiai ir visuomenė.

Individualistė, „spygliuotais“ batais, močiutės skarele ir meniška širdim

Rokiškio kultūros centre renginius ir nekasdienes parodas organizuojanti  Audronė Vainauskaitė iš pilkos minios išsiskiria paslaptingu, į žodžius neįspraudžiamu šarmu, nors dažniausiai ją pamatysi apsirengus juodai. Tarsi nieko neįprasto, bet visada būna ir tam tikros detalės. Batai su „spygliais“. Močiutės skarelė. Rankų darbo rankinė su lotynišku užrašu, siūlančiu „skinti dieną“.  O gal stiliuje atsispindi ir mintys? Kai kalbam, jos nukrypsta į tai, kur statys į Rokiškį teatrų festivaliui atvežtą dabar labai populiaraus menininko Mykolo Saukos kurtą Valentinos skulptūrą.

Kartais nori pabėgti, bet vis tiek juoda gražiausia

„Juoda man gražiausia, nors kartais bandau nuo jos pabėgti. Pabandau ir kitus atspalvius, bet vis tiek galų gale persirengiu“, – prisipažįsta Audronė.

Andriui niekada nerūpėjo, ką galvoja kiti

Vien dėl kelių dešimčių tatuiruočių sunku neatkreipti dėmesio į mūsų kolegą Andrių Stanį. „Pirmąją tatuiruotę pasidariau jau prieš kokius šešerius ar septynerius metus, nes norėjau įsiamžinti savo mėgstamiausią knygą ir filmą „Žiedų valdovas”. Tiesa, tatuiruotė, kuri turėjo būti apie dešimties centimetrų diametro, tapo gerokai didesnė. Šiandien turiu daugiau nei dvidešimt penkias. Didžioji dauguma jų turi tam tikrą prasmę: vienos įamžina praeities patyrimus, kitos – man svarbius žmones, trečios – muziką, be kurios savęs neįsivaizduoju, o dar kitos – mano, kaip lietuvio, prigimtį – su pagoniškais simboliais – ar mane jau palikusius artimuosius. Man tatuiruotės – mano gyvenimo istorija, kurią galiu įamžinti ant savęs, išreikšti save“, – sako Andrius.

Giedrius Ingridai dėl aukštakulnių neturi priekaištų

Ingridos ir Giedriaus Kujelių – turizmo vadybininkės ir karšto muziejaus direktorės pavaduotojo – neįmanoma nepastebėti, net kai su jais tik prasilenki Nepriklausomybės aikštėje ar kokiame renginy. Į Raimondo Gailiūno parodos atidarymą vasarą susirinkę rafinuoti intelektualai iš Vilniaus ir tie klausė: „Kas tas vyras ilgais plaukais? Iš Rokiškio? Kažkuo išsiskiria.“

Jų išskirtinumą, laisvę ir eleganciją užfiksuoja detalės aprangoje ir apskritai jie – prancūziška pora. Nes žmona, nors ūgis abiejų vienodas – 1,77 m,  nevengia aukštakulnių. Todėl lenkia vyrą. O Giedrius – ilgais plaukais ir su barzda, o jei yra proga, su sąsagomis marškiniuose (gavo dovanų, paskui reikėjo specialių marškinių) ar varlyte, kurių turi tris, viena vertikali „unisex“. „Ką padarysiu, jei jis nepaauga, o dėl aukštakulnių niekada nepriekaištauja. Tik pakikena, kad reikės kopėčių“, – sako Ingrida.

Išsamesnius komentarus skaitykite „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: