– Kelerius metus gyveni Australijoje, kaip ten atsidūrei ir kuo užsiimi?
– Man 25-eri, baigusi gimnaziją Rokiškyje išvykau studijuoti į Vilniaus universitetą ekonomikos. Australijoje gyvenu beveik dvejus metus. Iš pradžių atvykau į Gold Coastą, tačiau po kelių mėnesių nusprendžiau kraustytis į Sidnėjų. Jis, mano nuomone, miestas, turintis tikrų apčiuopiamų galimybių, didesnę darbų pasiūlą.
Tai miestas, kuriame daugiau nei 300 skirtingų tautybių, skirtingos kultūros ir pan. Į Australiją atvykau su studento viza. Kito kelio ilgesniam laikui apsistoti lietuviams be turisto vizos nėra. Šiuo metu studijuoju žmogiškuosius išteklius ir dirbu „Open Conexus“ agentūroje Sidnėjuje su studentais. Daugiausia iš Lietuvos, Estijos ir Australijoje jau kurį laiką gyvenančiais lietuviais bei žmonėmis iš viso pasaulio, kurie nori atvykti į Australiją. Konsultuojame juos, padedame pasirūpinti vizos procesais, parenkame studijų programas ir pasitinkame visus atvykstančiuosius.
– Labiausiai pasaulio dėmesį šiomis savaitėmis prikaustanti tema – gaisrai. Vaizdai iš šalies – apokaliptiniai. Skelbiama, kad katastrofos mastą sunku suvokti. Miškų gaisruose jau išdegė apie 50 tūkst. kv. km plotas. Gaisruose žuvo 24 žmonės, buvo sunaikinta 2 tūkst. gyvenamųjų namų. Vien tik Naujajame Pietų Velse (NSW) gaisrai pražudė beveik 500 mln. paukščių, roplių ir žinduolių, skelbia News.com.au. Kaip yra ten, gyvenant vietoje?
– Jau yra išdegusi didesnė nei 10 mln. ha teritorija visoje Australijoje. NSW valstijoje teritorija siekia apie 5 mln. ha. Tai ne tik teritorijos, tai ir kai kurių žmonių sunaikinta gyvenamoji vieta. Yra ir aukų. O kiek žuvusių gyvūnų, kokia oro tarša…
Kadangi pati esu arčiausiai NSW, QLD, ACT valstijų, kai kuriuose miestuose, kurie yra arčiau gaisro židinio, yra stabdomi darbai. Vien dėl oro sąlygų. Ypač tie, kurie koncentruoti atlikti lauke. Pats Sidnėjus yra saugus. Jokios evakuacijos iš centrinės miesto dalies nėra. Ir, tikiuosi, nebus. Turistai vis važiuoja, lanko populiariausias miesto vietas, jaunimas leidžia laiką kaip įprastai.
Bet, pavyzdžiui, mano draugė, gyvenanti Kanberoje, dirba viešbutyje. Ten aliarmai nuo dūmų gausos lauke įsijungia dieną naktį. Užterštas oras, savaime aišku, kenkia žmonių sveikatai. Siekdamas apsisaugoti, dažnas nešioja respiratorius, stengiasi ilgai nebūti lauke. Tą ir pati darau. Kartais, jei pasitaiko vėjuota diena, sunku miegoti. Sunku kvėpuoti. Ir biuruose, būna, jaučiamas dūmų kvapas. Plinta per oro kondicionierius.
Buvo pateikti duomenys, jog visa diena, praleista dūmų užterštame ore, kenkia tiek, kiek 34 surūkytos cigaretės.
Turiu draugų, kurie buvo priversti evakuotis iš savo gimtųjų namų. Tarp nukentėjusiųjų arba priverstųjų išsikelti ir palikti namus yra ir lietuvių. Yra ir netekusiųjų namų. O ką bekalbėti apie gaisro paliestus gyvūnus.
Puiki, jog ugniagesiai, vietiniai žmonės stengiasi padėti, kad nukentėjusieji kaip įmanoma greičiau atsigautų po patirto šoko, o gaisrai nebeplistų. Žmonės eina savanoriauti, bando padėti artimiesiems, gyvūnams. Rizikuodami savo gyvybe bando gelbėti koalas, kengūras, viską, kas gyva. Kas likę.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
