„Panemunėlio miestelis – tarsi muziejus tiems, kas domisi Lietuvos mokyklų ir švietimo istorija“, – sakė Ona Levandavičiūtė, pagrįstai vadinama kunigo švietėjo Jono Katelės gyvenimo ir veiklos biografe. Trumpą ekskursiją po žymiausias miestelio vietas surengusi knygos „Dievui, parapijai,
Lietuvai: kunigo švietėjo Jono Katelės biografinė apybraiža“ autorė neslepia: jei kunigas J. Katelė prisikeltų, labai nusimintų pamatęs, kuo šiandien gyvena didelė dauguma lietuvių…
Kam rūpi?
Ar Panemunėlio kraštą Lietuvoje išgarsinęs ir lietuvybės sklaidos centru padaręs kunigas J. Katelė pamirštas ir nepakankamai vertinamas? O. Levandavičiūtė sako, jog tam tikra prasme – taip: vietiniai šią asmenybę ir jo nuveiktus darbus žino, bet nėra didesnės iniciatyvos Panemunėlį paversti turistų ir lankytojų centru. Kunigo, Panemunėlyje dirbusio 36 metus, čia steigusio pirmąsias slaptas lietuviškas mokyklas, rengusio mokytojus, organizavusio pirmąjį lietuvišką vaidinimą, į Panemunėlį sutraukusio to meto Lietuvos šviesiausias asmenybes – poetus, dvasininkus, kalbininkus, pagaliau – pastačiusio įspūdingo dydžio raudono mūro bažnyčią – nuopelnų sklaida per menka. Tuo įsitikinusi O. Levandavičiūtė.
Kodėl jai, prieš keletą metų iš Telšių grįžusiai į gimtinę, dėl J. Katelės skauda širdį? Ji – šio krašto žmogus. Panemunėlyje baigusi septynias klases, vėliau mokytojavusi Papilio K. Binkio mokykloje (Biržų r.), ten įkūrusi šio rašytojo muziejų, po to dirbusi uostamiestyje, bet didžiąją gyvenimo dalį atidavusi Telšiams. „Kai svarbiausius darbus padariau – užauginau vaikus – supratau, kad turiu grįžti į tėviškę. Ar daug žinojau apie kunigą J. Katelę? Žinojau, kad tokia asmenybė yra. Na, Katelė tai Katelė. Bet kai pamačiau, kaip atrodo jo pastatyta klebonija, kurioje vėliau buvo mokykla ir pati joje mokiausi, kokia klebonijos aplinka, širdį suspaudė. Juk čia, balkonėlyje, sėdėdavo Maironis, kurdavo eiles žiūrėdamas į skardžio papėde vingiuojantį Nemunėlį, liepų alėją, obelų ir vyšnių sodus“, – apie pirmąją kibirkštį, širdyje įžiebusią nenumaldomą norą rūpintis vienos iškiliausių to meto asmenybių atminties išsaugojimu, pasakojo O. Levandavičiūtė.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
