blank
Asmeninio archyvo nuotr.

Sakėte, jog esate nevietinė. Tai kada ir kaip atvykote į Obelius?

– Gimiau Sibire 1953 m. sausį, o kovo mėnesį, mirus Stalinui, netrukus buvo paskelbta amnestija ir mano tėtis nekantriai laukė leidimo sugrįžti į Lietuvą.

1952 m. susituokę, mano tėvai pasistatė plūktinę pirkią su šiaudiniu stogu, o iki tol  gyveno žeminėje, kuri vėliau tapo tvartu gyvuliams. Mano mama pagal kilmę buvo vokietė, kilusi iš Pavolgio krašto. Ji netgi turėjo grafaitės titulą. Jų šeima buvo išbuožinta ir ištremta į Altajaus kraštą. Mano tėčio tėvai buvo ūkininkai, o senelis dar ir Tautininkų sąjungai priklausė. Jų šeima taip pat atsidūrė tremtyje. Sibire mano tėvai ir susipažino. Žiemą ten būdavo labai daug sniego, kuris, kitaip nei pas mus, būdavęs labai kietas, tėvai turėdavo tą sniegą kapoti plytomis, kad galėtų atsidaryti duris. Vasaros būdavo labai karštos, todėl augindavome net melionus bei arbūzus. Tėveliai sakė, kad norėjo man duoti lietuvišką vardą, bet gimimo liudijime rusų valdininkai ėmė ir užrašė rusišką vardą – Vera.

Iš Altajaus krašto grįžome į tuometinį Dusetų rajoną, Žaibiškių kaimą, kuris yra Utenos rajono Užpalių apylinkėje. Kai atvykau į Lietuvą, man buvo 5 metukai. Mokyklą pradėjau lankyti 6-erių, o baigiau 17-os. Kalbos mokykloje man sekėsi, patiko rašyti rašinius. Mane globojo rusų kalbos mokytoja, kuri ragino stoti mokytis į pedagoginį institutą, bet aš pasirinkau Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. Pabaigusi studijas, turėjau rinktis darbovietę iš trijų galimybių: Rokiškio rajone reikėjo mokytojų Kamajuose, Juodupėje bei Obeliuose. Pasirinkau Obelius. Galvojau, atidirbsiu pagal paskyrimą trejus metus ir galėsiu vykti, kur noriu, bet ištekėjau ir pasilikau…

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: