blank
Kinijoje galima užsukti į lankytinas vietas. Jose prašo sveikatos kodo, sugeneruojamo telefono programėle. A. Litvino archyvo nuotr.

„Gyvenu ir dirbu Hangzhou mieste. Turėjau laisvų keletą dienų, todėl nusprendžiau greituoju traukiniu nuvykti į Huangshan miestą, aplankyti Geltonuosius kalnus. Sunku net žodžiais nupasakoti jų grožį ir didybę. Kelionės į Uhano miestą mano planuose nebuvo, tačiau traukinių stotyje, analizuodamas Kinijos žemėlapį, priėmiau sprendimą nuvykti ir ten. Lankytinų įspūdingų vietų tame mieste nėra, man labiau rūpėjo išvysti, kaip ten žmonės gyvena, ar yra suvaržymų ir, žinoma, to regiono virtuvė. Informacijos apie situaciją Uhane specialiai neieškojau, kad viską galėčiau patirti be išankstines nuomonės“, – pasakojo pašnekovas.

Nuvykęs į Uhaną Andrius buvo maloniai nustebintas – miestas gražus ir gyvybingas. Ten, palyginti su Šachajumi, didžiausiu gyventojų skaičiumi Kinijos miestu, įtampa dėl viruso kur kas mažesnė, ne visi žmonės lauke dėvi kaukes. Viešajame transporte, kur kaukės iki šiol privalomos, kai kuriems kinams jos po smakru, pasakojo Andrius.

„Dabar čia labai gražus pavasaris, daug gyvybės – kavinės ir barai pilnutėliai, ketvirtadienio naktį miesto centras labai aktyvus. Galima užsukti į lankytinas vietas, jose teprašo sveikatos kodo, kuris automatiškai sugeneruojamas telefono programėle. Sunku patikėti, kad miestai buvo visiškai ištuštėję. Vakarų spauda, rašydama apie Uhano miestą po koronaviruso, parenka tokias nuotraukas, kad miestas atrodytų kaip Černobylis. Bet taip nėra, jis – labai gyvybingas“, – savo įspūdžius perteikė Andrius.

blank
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments