Antaninės baikerių klube. Asmeninio archyvo nuotr.

Ko neužgožė politika?

„Ar septynetas Jums laimingas skaičius?“ – klausiu Antano Slesariūno. „Septyneto nesureikšminu. Neturiu laimingo skaičiaus. Jei pasako 13, tai smilkteli, kad negerai. O likusieji visi tinka“, – apie savo amžiaus skaičius – 77 metus – tikina Antanas.

Jis gimė Utenos rajone, baigė medicinos mokyklą ir tapo felčeriu. Į Rokiškio kraštą atsikėlė beveik prieš penkis dešimtmečius. Dirbo Panemunėlio medicinos punkto vedėju. Prireikus mokytojo, įsidarbino Panemunėlio pagrindinėje mokykloje, baigė pedagogikos studijas, kilo karjeros laiptais – nuo šios ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotojo iki Rokiškio rajono savivaldybės mero pavaduotojo, vėliau – patarėjo. Tačiau politika neužgožė kitų širdžiai mielų veiklų. Išklaidžiojo Lietuvą, mat tapo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus vadovu, Rokiškyje įkūrė baikerių klubą. Per tą laiką sutiko daug įvairiausių žmonių, buvo atsidūręs įvairiausiose situacijose, net išsiųstas į Kazachstano plėšinius dirbti sanitarinėje dalyje. Kur bepasisuktum, visur teko daug bendrauti su žmonėmis. Apie juos ir visokius nutikimus galėtų pasakoti valandų valandas.

Kaip gyvena šiandien, kai nebereikia žiūrėti į laikrodį ir taikytis prie darbų grafiko?

Knygos ir muzika

Pasak Antano, prieš daugelį metų atvažiavęs pasidairyti į Panemunėlį kaip į būsimą darbo vietą, juo nesusižavėjo. Bet išgirdęs dunksinčius traukinius ir pamatęs stotelę, nusprendė, jog miestelyje yra gyvastis, judėjimas, vadinasi, ir perspektyva. Taip ir liko.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: