Susitikimo su Nomeda Marčėnaite akimirka. Bibliotekos archyvo nuotr.
Susitikimo su Nomeda Marčėnaite akimirka. Bibliotekos archyvo nuotr.

Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus fojė vos sutalpino visus norinčius susitikti su Nomeda Marčėnaitė, gerai žinoma asmenybe, menininke, keramike, televizijos laidų vedėja. Į Rokiškį ji atvyko su dukra Ula, kuri ėmėsi fotografo vaidmens.

N. Marčėnaitė bibliotekoje vedė edukacinį užsiėmimą „Kuriu literatūrinį personažą“, bet pirmiausia autorė pristatė savo pirmąją knygą „Lėlė“ (2011 m.), pamėgtą vaikų.
Knygoje „Lėlė“ bandoma atskleisti vaikų psichologiją, pasaulis pažįstamas per kvapų, vaizdų, pojūčių, garsų plotmę, pateikiama įvairių idėjų. Ji iliustruota pačios autorės.
Susitikimo metu rašytoja pasakojo apie knygos gimimą: nuo idėjos iki jos parašymo, iliustravimo. Pasak Nomedos, jai net pavydi kiti rašytojai, kad ji moka piešti, pati gali iliustruoti knygas. Paklausus, kas norėtų būti rašytoju, pakilo rankų miškas. O kas galėtų iliustruoti savo knygas? Taip pat atsirado nemažai tokių.
Viešnia prisiminė vaikystėje skaitytas knygas. Papasakojo, kaip gimsta istorijos, kuriamas personažas. Visi kartu aptarė knygą „Lėlė“. Ji pasakoja apie mergaitę, kuri mamai išvykus dirbti į Airiją gyvena pas močiutę kaime. Geriausia jos draugė – Lėlė. Pagrindinė knygos veikėja rado porcelianinės lėlės galvą. Iki pat istorijos pabaigos mergaitė ieško tinkamo kūno savo lėlei. Rašytoja klausė vaikų, kaip jiems atrodo mergaitė, vardu Vaiva, nors ji mėgo „keisti“ savo vardą. Daugeliui ji pasirodė liūdna, susimąsčiusi. Taip autorė kartu su knygos personažu keliavo iš puslapio į puslapį, pasakojo apie ją. Susirinkusiųjų klausė, ar jie patenkinti savo vardu, jei ne, tai kodėl. Vėliau vaikai patys kūrė personažą. Lentoje vienas po kito, po detalę, po štrichą, piešė, fantazavo. Po to kartu su rašytoja aptarė piešinį ir personažą – mergaitę. Vieni kolektyviniame piešinyje įžvelgė tai, ką norėjo matyti, kiti – ko nenorėjo. Rašytoja kalbėjo apie požiūrį į save, požiūrį į kitus, kuris priklauso nuo elgesio, užsiminė ir apie patyčias. Vėliau dalyviai paprašė N. Marčėnaitę nupiešti knygos ,,Lėlė“ personažą. Vaikai net nuščiuvę sekė kiekvieną menininkės rankos judesį, atidžiai stebėjo, kaip ant piešimo lentos atsiranda mergaitė Vaiva.
Smagu buvo stebėti rašytojos nuoširdų bendravimą su vaikais. Ji vos spėjo atsakinėti į klausimus. Viešnia labai mėgsta skaityti, ypač vaikiškas knygas. Susirinkusieji klausinėjo ir apie ateities planus, apie pomėgius, laimę. „Aš nieko neplanuoju, aš noriu gyventi šia diena, džiaugtis ja, o svajoju parašyti knygą apie berniuką. Buvau pradėjusi rašyti apie Peliuką, – sakė rašytoja. – O rašyti planuoju tol, kol galėsiu, kol minčių turėsiu, amžius – ne riba. Dirbu įvairiose srityse, džiaugiuosi gyvenimu. Manau, laimė yra visiems pasiekiama. Visi stebuklai įvyksta, jeigu jais tiki. Gyvenime noriu išbandyti daug dalykų. Man patinka ir rašyti, ir piešti, ir valgį gaminti, ir gėles sodinti, jas laistyti, prižiūrėti. Mėgstu nuotykius, keliones.“
Dar ilgai vaikai nesiskirstė, vis klausinėjo, domėjosi, fotografavosi su N. Marčėnaite. Vaikams susitikimas neprailgo ir paliko gerą įspūdį.

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie