Vietoje dailės – žemės ūkio technika
Kartais likimas prikrečia pokštų. Rimantui Valiuliui teko baigti tuometinį Vabalninko (Biržų r.) žemės ūkio technikumą, mat po 11 kl. jis pavėlavo stoti į Telšių taikomosios dailės technikumą, kuriame planavo mokytis piešimo. Tačiau ir studijas Vabalninke teko nutraukti, nes buvo pašauktas į armiją tarnauti pasienyje.
Grįžęs baigė technikumą ir tada jo keliai pasuko technikos link: kolūkyje dirbo techniku-mechaniku, buvo paskirtas dirbtuvių vedėju, po to – Moškėnų tarybinio ūkio saugumo technikos inžinieriumi. Rokiškyje, Žemės ūkio technikos susivienijime, net 32 dvejus metus išdirbo statybininku, dar aštuonerius – UAB „Rokiškio apdaila“.
Paveldėjo
„Pasiilgstu cemento, plytelių klijų…“ – atsakė Rimantas, paklaustas, kodėl imasi puošti savo kiemą netradicinėmis skulptūromis, piešiniais ant namo sienų.
„Pirmiausia gimsta idėja, tada galvoju, kokių reikia medžiagų ir armatūros. Pastarąją dar tenka paruošti: suvirinti karkasą, uždėti tinklelį arba drobę. Tuomet sluoksniuoju, tepu plytelių klijais, sudžiūvusius dirbinius šlifuoju, formuoju, nudažau ir džiaugiuosi. Tiesa, pažiūriu ir į internetą, pavyzdžiui, kaip atrodo pingvinas“, – juokiasi vyras ir priduria, kad idėjas aptaria su žmona ir tik gavęs jos patvirtinimą imasi darbo.
Iš kur kūrybinė gyslelė? Pasirodo, jo mama Antanina buvo audėja. Bedirbdama kolūkyje ir atbėgusi šeimai išvirti pietų, ji nors valandėlei prisėsdavo prie staklių. Vėliau moteris ėmėsi siuvinėti kryželiu paveikslus. Taigi Rimantas galvoja, kad polinkį į menus paveldėjo iš mamos. Mokykloje jis dailiai rašė šriftu, apipavidalindavo sienlaikraščius. Beje, jo dukra Neringa kuria originalius papuošalus.
(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)
