blank
Redakcijos archyvo nuotr.

Vaikystės diena – kiekviena

Kristinos ir Igorio šeimos namai kasdien pilni gyvybės. Penki vaikai, Kristina šmaikštauja, jau nebe tik kvadrato, bet visa krepšinio komanda. Prie gausios šeimos lipte limpa ir vaikų draugai. Tad kartais ant pagalvių nakčiai ne penkios, o visos devynios vaikiškos galvytės.

Gausios šeimos tėtis Igoris mažakalbis, santūrus ir nemėgstantis svetimų dėmesio. Namo po darbų grįžta vakare, pavargęs. Tačiau net trumpas jo buvimas šalia vaikų, pasakytas tėviškas žodis, patarimas, rūpestingas žvilgsnis užpildo visas numanomas spragas.

„Aš, kaip ir daugelis mamų, visą dieną besisukančių tarp vaikų, kartais pratrūkstu, pakeliu balsą. Mūsų tėtis geba kitaip, nemoku net paaiškinti kaip… Viską padaro tyliai, „sulygina, suglosto“ tarp vaikų kilusius nesutarimus“, – apie šeimynines sceneles atviravo Kristina.

Kai vienoje erdvėje tiek paauglystę siekiančių vaikų – džiaugsmas, laimė, dalybos ir vaikiška konkurencija visada šalia. „Neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Jei bent dviejų vaikų namuose kurį laiką nėra, nežinau, ko tvertis, širdis nerami, jaučia, kad kažko brangaus šią minutę nėra. Iš šalies galėtų atrodyti priešingai: klegesys, skirtingi norai, nuolatinis judesys, bet man tada palaima.  Nuo vaikystės svajojau apie didelę šeimą. Pati užaugau su dviem broliais ir sese, kalbėdavau, kad užaugusi turėsiu keturis vaikus. Taip ir atsitiko“,  – už gausią šeimą likimui dėkinga Kristina.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: