M. Kirstuko nuotr.

Ornitologas – nuo vaikystės

Juodupėje gimusio ir užaugusio ornitologo M. Kirstuko pažintis su gamta ir domėjimasis paukščiais prasidėjo ankstyvoje vaikystėje. „Seneliai dar prieš Antrąjį pasaulinį karą įsikūrė keli kilometrai šiauriau Juodupės – Remeikių kaime. Ten praleisdavau daug laisvalaikio, o aplinkiniai miškai ir pelkės tapo tarsi atspirties tašku gamtos pažinimo keliui. Kadangi tais senais laikais interneto nebuvo, apie paukščius mokytis teko iš kelių knygų, tačiau akiratis vis platėjo ir jau bebaigdamas mokyklą pažinojau nemažai garsių ornitologų, dalyvaudavau įvairiuose susitikimuose ir išvykose. Vienas iš mano įkvėpėjų buvo iš Rokiškio rajono kilęs garsus ornitologas profesorius Petras Kurlavičius“, – atskleidžia M. Kirstukas, šiuo metu dirbantis Kauno marių regioninio parko direkcijoje.

Nebeliko tikrų žiemų – bet lieka paukščiai

Anot Mindaugo, kai žiemos būdavo „normalios“, kovo 10-ąją, 40-ies paukščių dieną, iš šiltųjų kraštų paprastai jau būdavo parskridę dalis sparnuočių. Ši diena nuo seno simbolizavo paukščių sugrįžimą, o kaimo žmonės tokiu metu pradėdavo kasmetinius ūkio darbus. Etnografai ir gamtininkai mano, jog 40-ies paukščių diena taip pavadinta todėl, nes apytikriai tiek įprastų, paprastam žmogui pažįstamų, paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Apskritai ši data siejama su masiniu paukščių parskridimu, tačiau dabar, keičiantis gamtoms sąlygoms, ši data yra daugiau simbolinė.

Iš Lietuvoje sutinkamų 400 rūšių paukščių dauguma yra migrantai. Taigi atvėsus orams rudenį jie pasitraukia į šiltesnius kraštus, o pavasarį grįžta į Lietuvą. Vieni paukščiai žiemai iškeliauja į Vakarų ar Pietų Europą, kiti sukaria kelis tūkstančius kilometrų ir žiemoja Afrikoje ar Azijoje. Tačiau yra rūšių, kurios iš šiauresnių kraštų atskrenda žiemoti pas mus, pavyzdžiui, svirbeliai. Dalis paukščių yra sėslūs, tokius Lietuvoje galima matyti ištisus metus. Nebelikus žiemų, dalis seniau iš mūsų šalies žiemą pasitraukdavusių paukščių pasilieka. Nieko nebestebina žiemą matomi pavieniai varnėnai, kikiliai, Vakarų Lietuvoje šiltomis žiemomis likusios pempės ir žąsys. Jau nuo vasario pradžios į Lietuvą grįžusios gervės, šiuo metu jau matomi ir dirviniai vieversiai bei kai kurie kiti paukščiai. „Taigi paukščių migracija yra sudėtingas reiškinys, o jos tyrimams ne vienas mokslininkas yra paskyręs visą savo gyvenimą“, – sako M. Kirstukas.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Greta ŠLIURPAITĖ

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie