H. Banio archyvo nuotr.

Paskraidyti už 50 Eur

„Prieš du mėnesius socialiniame tinkle radau, kas organizuoja pigius skrydžius. Skrydis pirmyn – į Jordaniją – tekainavo 25 eurus, tiek pat atgal. Iš viso – 50 eurų. Pasiūliau draugams. Iš pradžių prisijungė keturi, tačiau du atkrito ir likome trys keliauninkai. Susimokėję po 50 eurų paskraidėm…“ – juokavo Haroldas.

Anot pašnekovo, trijulė didelių tikslų neturėjo. „Pažinti Jordaniją turėjome penkias dienas, keturias naktis. Išskridome pirmadienį, grįžome penktadienį. Esu matęs nemažai Europos, tad norėjosi aplankyti tolimesnę šalį, išvysti, kaip gyvena kitų kultūrų žmonės. Galima sakyti, nieko smulkiai neplanavome. Tenorėjome nukeliauti prie Negyvosios ir Raudonosios jūrų, aplankyti vieną iš septynių pasaulio stebuklų – Petros miestą, pernakvoti Vadi Rumo dykumoje beduinų palapinėse ir susipažinti su vietiniais bei vyraujančia kultūra. Tiesiog keliavome, ir viskas…“ – pasakojo vaikinas.

Kad nebūtų „čiūdų“…

Haroldas atkreipė dėmesį į tam tikrus niuansus, palengvinančius kelionę. „Skrisdami į Jordaniją įsigijome šios šalies specialų pasą, suteikiančiu teisę išvysti nemažai lankytinų vietų. Viena tokių buvo ir mūsų sąraše – tai Petra. Pasas kainavo apie 70 Jordanijos dinarų. Tai yra apie 90 eurų. Jį galima įsigyti vos atskridus į šalį arba toje pačioje Petroje, tačiau tuomet teks gerokai permokėti. Mes pasu pasirūpinome prieš skrydį. Taip pat iš anksto susipažinau su šalimi – svarbiausią informaciją radau internete: ko reikia, ko negalima, ko nepamiršti… kad nuvykus nebūtų kokių „čiūdų“. Nors ne visos dienos buvo kruopščiai suplanuotos, nesklandumų pavyko išvengti“, – dėstė vaikinas.

Pigus pragyvenimas ir kaljanai

„Į Jordaniją rengiami tiesioginiai skrydžiai – keturios valandos danguje ir tu jau Artimuosiuose Rytuose. Nuskridome vėlai vakare, susiradome taksi. Su išmaniosiomis technologijomis netrukome. Viešbutyje pasidėjome į daiktus ir išėjome į miesto centrą. Iškart į akį krito kaljanai. Jų ant kiekvieno kampo. Kaip pas mus kebabinių… Neatsispyrėme, teko ir mums patraukti dūmo“, – juokavo Haroldas.

Para viešbutyje su pusryčiais trims asmenims kainavo apie 37 eurus. „Čia pragyvenimas iš tiesų pigus. Štai litras benzino tekainuoja apie 90 euro centų“, – akcentavo rokiškėnas.

Negyvosios jūros link

Pirmoji naktis, anot Haroldo, neprailgo. „Miesto centre vidurnaktyje buvo apie 27 laipsnius šilumos, žmonių jūra. Daugiausiai vietinių ir itin bendraujančių. Anglų kalba ten ne problema – su dauguma lengvai susikalbėjome. Tame miesto judesyje ilgai netrukome, grįžome į viešbutį poilsio. Ryte mūsų lauke nauja kelionė, o ji prasidėjo automobilių nuomos punkte, kur keturioms dienoms išsinuomojome automobilį. Po pusantros valandos pasiekiame Negyvąją jūrą. Eismas ten tragiškas. Dauguma važinėja kaip papuola – „bardakas“. Laimei, nemalonumų išvengėme, incidentų nepatyrėme. Pamatėme daug gražių vietų. Sustodavome, įsiamžindavome ir netrukus vėl pirmyn“, – pasakojo Haroldas.

Jūros vaizdas keliautojams gniaužė kvapą, tačiau aplinkui švaros trūkumas. „Prie mūsų, vos atvykusių, kupranugariais prišuoliavo vietiniai ir pasiūlė pajodinėti. Sutikome, buvo smagu. Tačiau vėliau už šią pramogą paprašė… apie 40 eurų. Pavyko nusiderėti iki 10-ies“, – pasakojo rokiškėnas.

Haroldas pastebėjo, jog vietiniai buvo linkę „užlaužti“ kainas, bet lygiai taip pat ir nuleisti, kaip kokiame turguje. „Tereikia nepasiduoti emocijai ir derėtis“, – sakė pašnekovas.

Jūroje – su „Gimtuoju…“

Pajodinėję vaikinai mirko druskingoje Negyvojoje jūroje. Tiesa, Haroldas jūroje ne šiaip plūduriavo – jis skaitė laikraštį. Ir ne šiaip vietinį, o… „Gimtąjį…“ Kaip vėliau prisipažino, šiam kadrui jis ruošėsi iš anksto, tad pakuodamas lagaminą į jį įsidėjo ir mūsų rajono „Gimtąjį…“ „Esu ne sykį matęs, kaip šioje jūroje plūduriuodami žmonės skaito. Tad nedvejojau, jog ten turiu skaityti savo krašto laikraštį“, – pasakojo Haroldas.

Kelionė į Petrą

Jūroje keliauninkai ilgai neužsibuvo. Tęsė kelionę. „Netoliese susiradome viešbutį, įsikurti ten neplanavome, tenorėjome nuplauti nuo kūno sūrų vandenį. Viešbučio darbuotojas patarė mums kuo greičiau tai padaryti, mat Negyvosios jūros vanduo turi daug mineralų, o veikiami saulės jie kitą dieną gali nudeginti odą. Viešbutis pasitaikė nuostabus, su dar nuostabesniu vaizdu į jūrą. Už 50 eurų gavome dviejų kambarių apartamentus su privačiu baseinu“, – pasakojo  H. Banys.

Ankstų rytą rokiškėnai pasuko Petros link. Petros miestas – Jordanijos karalystės įžymybė. Jis yra įtrauktas į naujai sudarytą septynių pasaulio stebuklų sąrašą. „Iki pačios Petros automobiliu nenuvažiuosi. Teko jį palikti aikštelėje. Iš karto prie mūsų prisistatė vietinis ir pasiūlė visureigiu nuvežti iki vietos. Pėsčiomis kelionė užtruktų 4–5 valandas, tiek pat atgal. Sutikome su pasiūlymu. Kelionė kainavo 30 eurų. Jis nuvežė iki vienos artimiausių vietų, nuo kurios pėsčiomis dar kulniavome apie valandą. Neprailgo, pamatėme daug gražių vaizdų. Šalia Petros daug žmonių nesutikome. Susipažinome su vienu iš pasaulio stebuklų, pailsėjome ir svarstėme, kur tęsis mūsų kelionė. Tą dieną buvo išties karšta – apie 40 laipsnių karščio. Pasėdėję ir pamąstę panorome pernakvoti gamtoje – beduinų palapinėse. Po kelių valandų pėstute per vietinius suradome, kas šiais dalykais užsiima. Mus pasitiko vyras ir nuvežė iki palapinių. Jos mums teko dvi, dar gultai olose. Ten ir pasirinkome nakvoti“, – pasakojo Haroldas.

Kita kryptis – Azija

„Kitą rytą sutikome laikinas pakeleives iš Belgijos. Tad dalį kelionės savo automobilio link tęsėme kartu. Atsisveikinant merginos mums pasiūlė panardyti Raudonojoje jūroje. Kaip tik šioji vieta buvo mūsų planuose. Neprašovėme. Sunku vaizdžiai nupasakoti, kaip ten gražu“, – dėstė pašnekovas.

Anot Haroldo, kelionė neprailgo, o galvoje… vėl naujos kelionės. „Šį kartą ieškosiu gerų pasiūlymų į Aziją“, – šypsosi Haroldas.

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie